Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas.
Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų. Nusprendę būti socialiai atsakingi verslininkai garsiai apie savo mintis ir būsimus darbus praneša visuomenei, tačiau po metų, kai darbai nebetęsiami, elgiasi lyg niekur nieko. Tokių vienkartinių „socialių“ akcijų nemažai, tačiau jos, anot ekspertų, didelės išliekamosios vertės neturi.
Gerumas madingas
„Kartais žmonės tiesiog stengiasi vaikytis madų ir akcentuoti pasauliui, kokie jie geri. Tam pasitelkia visas įmanomas rinkodaros, reklamos priemones“, – atkreipia dėmesį VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ vadovė Reda Sutkuvienė. Ši viešoji įstaiga sostinėje atidarė barą „Mano guru“, kuriame didelė dalis darbuotojų – priklausomybės ligomis sergantis jaunimas.
„Mes pradėjome veiklą, kai dar nebuvo garsiai apie tai kalbama, – aiškino ji. – Matėme, kad yra poreikis, kad reikia padėti tokiems žmonėms integruotis į darbo rinką, pagelbėti pereinant visus etapus. Nežinau, kaip viskas būtų vykę, jei būtume turėję pinigų projekto reklamai. Manau, vis dėlto būtume laikęsi tos pačios krypties.“
Anot R. Sutkuvienės, sunku pasakyti, ar verslininkų bandymai viešinti vienkartines socialines akcijas sulaukia vartotojų dėmesio. „Manęs tokie dalykai neveikia, – kalbėjo ji. – Be to, laikausi požiūrio, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, tada rezultatas būna geresnis.“
Anot R. Sutkuvienės, vienkartinės gerumo akcijos ar socialinės atsakomybės proveržiai neturi žymaus poveikio ir negali pagerinti padėties: „Reikia darbų tęstinumo.“
Pirmiausia pelnas
Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikino, kad nesvarbu, net jeigu įmonė nori pasigirti padariusi gerą darbą. „Tegu tai būna viešieji ryšiai, – pripažino ji. – Pripažinkime, tai nėra blogai. Jeigu įmonė sąžiningai pasako, ką daro, tegu. Nes jeigu darysi gerus darbus ir nesakysi, tas kuklumas tau naudos neduos.“
R. Skyrienė tvirtino, kad vienaip ar kitaip pagrindinis verslo tikslas yra pelnas, todėl tvirtinti, kad įmonė pirmiausia turėtų rūpintis pagalba kitiems ar socialinėmis iniciatyvomis, būtų klaidinga.
„Jeigu ignoruosime pelną, įmonei bus sunku finansuoti net tas pačias geras socialines iniciatyvas bendruomenėje arba investuoti į aplinkosaugą“, – aiškino ji. Nebūti socialiai atsakinga įmonė taip pat negali, nes šitaip gadinama reputacija, prarandama specialistų, kuriamas neigiamas įvaizdis bendruomenėje, kurioje galbūt teks ieškoti būsimų darbuotojų.
Kalbėti apie gerus darbus
R. Skyrienės nuomone, įmonių socialinė atsakomybė nėra rinkodara ar reklama, tačiau įprasta, kad net pasaulyje žinomose įmonėse socialine atsakomybe pirmiausia rūpinasi rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriai. „Taip jau yra: jeigu darai gerus darbus, apie juos reikia pakalbėti“, – šmaikštavo moteris.
Tačiau kurti socialiai atsakingą verslą Lietuvoje sunkiau nei užsienyje vien dėl požiūrio į verslininkus. „Lietuvoje požiūris į verslą – labai prastas, – tvirtino R. Skyrienė. – Taip, galbūt patys verslininkai to nusipelnė, tačiau turime daug gerų šviesių kompanijų, kurios savo veiklą atlieka atsakingai.“ Ji pabrėžė, kad socialinė atsakomybė visada yra savanoriška įmonių veikla, todėl verslininkai neprivalo vykdyti socialiai atsakingo verslo, nors tai, anot R. Skyrienės, yra puiki investicija į įmonės reputaciją.
Vienadieniai verslininkai
„Verslininkas, jei nori būti konkurencingas, privalo būti socialiai atsakingas, – aiškino R. Skyrienė. – Pasaulyje socialiai atsakingo verslo koncepcija galioja seniai, todėl didžiosios įmonės, perkančios paslaugų ar produktų iš Lietuvos, saugo savo reputaciją ir nesudarys sandorių su neigiamą įvaizdį turinčiu verslu. Galų gale socialinės atsakomybės strategija padeda verslininkui valdyti rizikas.“
Paklausta, kodėl tuomet Lietuvoje verslininkai pabando būti socialiai atsakingi ir išsikvepia vos po vieno bandymo, R. Skyrienė sakė, jog yra įvairių priežasčių. „Verslininkas per vieną dieną negali visko padaryti: tai gali kainuoti, gali prireikti papildomų darbuotojų, laiko, todėl labai svarbu, kad jis žinotų, kas svarbiausia toje srityje, kurioje jis dirba, – svarstė moteris. – Galbūt tokiam verslininkui neužteko „kvapo“, galbūt jis nesuvokė, kad jausdamas socialinę atsakomybę jis kelia savo įmonės reputaciją.“
O tokius verslininkus, kurie socialinės atsakomybės atsisako po pirmojo bandymo, jei jis neatsipirko, R. Skyrienė vadina vienadieniais. „Anksčiau Lietuvoje daug verslininkų manė, kad pelnas turi būti šiandien, o rytoj – nors ir tvanas. Tačiau jei investuoji į socialinę atsakomybę, vadinasi, galvoji apie savo verslo ateitį ir ilgaamžiškumą“, – tikino specialistė.
Svarbu klientams
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) ekspertų grupės narės Miglės Šontaitės nuomone, Lietuvos verslas neretai socialinę atsakomybę deklaruoja pirmiausia siekdamas naudos sau: „Pastaruoju metu tapo madinga įmonių socialinę atsakomybę deklaruoti per įvairius labdaros renginius, socialines akcijas. Kadangi tai plačiausiai matoma socialinės atsakomybės sritis – įmonės, ypač Lietuvos, ją naudoja dažniausiai. Tai patvirtina, kad įmonės tai daro tikrai ne vedinos kilnių tikslų.“
Anot M. Šontaitės, įmonių socialinė atsakomybė yra vienas iš trijų klientams svarbiausių kriterijų vertinant įmonių reputaciją. „Dėl šios priežasties socialinę atsakomybę įmonės stengiasi deklaruoti ir viešinti. Tačiau kiek ši veikla vykdoma iš tikrųjų, lieka atviras klausimas“, – teigė LiMA ekspertė.
Didina žinomumą
M. Šontaitė neslėpė, kad neretai Lietuvos verslininkai socialinę atsakomybę traktuoja kaip papildomas ir galbūt nereikalingas išlaidas, o ne kaip investicijas į visuomenės gerovę, gerovės ekonomikos plėtrą: „Užsienyje stipresnės socialinės atsakomybės tradicijos, o Lietuvoje daugelis įmonių socialinę atsakomybę naudoja kaip priemonę žinomumui didinti, įvaizdžiui gerinti, reputacijai stiprinti, vartotojams pritraukti ir pan. Mano manymu, jei kilnūs įmonių tikslai yra nuoširdūs, jie nebus viešai eskaluojami visomis įmanomomis žiniasklaidos priemonėmis ir kanalais. O Lietuvoje pastebimas atvirkštinis variantas, kai socialinė atsakomybė naudojama žinomumui didinti ir geresniems finansiniams rezultatams siekti.“
Pažadus atsimena retai
Ekspertės nuomone, šiandien Lietuvoje įmonių socialinė atsakomybė nėra visiškai susiformavusi ir įsišaknijusi visose įmonių veiklose. „Dar negalima teigti, kad vykdydama veiklą įmonė pirmiausia galvoja, kokią įtaką tai turės visuomenei ir jos gerovei ar kad kiekvienas įmonės žingsnis turi būti socialiai atsakingas“, – sakė M. Šontaitė.
Pažadą būti socialiai atsakingoms Lietuvos įmonės prisimena tik retkarčiais. „Suorganizuoja kokią akciją ar renginį, pasirūpina plačiai jį išviešinti visuomenei ir grįžta prie įprastų veiklos metodų, – tvirtino M. Šontaitė. – Mano nuomone, socialiai atsakinga Lietuvos įmonė yra greičiau išimtis nei taisyklė.“
Faktai:
2010 m. „Teo LT“ Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) tapo „Metų darboviete“ už „darbuotojų sveikatos puoselėjimą, jų nuomonės įsiklausymą ir savanorystės rezultatus“.
NAVA apdovanojimuose 2010 m. „Metų bendruomeniškiausios įmonės“ apdovanojimą gavo „RIMI Lietuva“ už „nuoseklų įsipareigojimą negalios ištiktiems ir partnerystę su smulkiais ūkininkais“.
2010 m. NAVA apdovanojimą „Socialiai atsakinga įmonė 2010“ gavo „Swedbank“ už „brandžią verslo-visuomenės-aplinkos ir valstybės interesus atliepiančią korporacinę politiką ir praktiką“.
