socialinė atsakomybė

Atsigaunant ekonomikai mažesnė kaina nebėra svarbiausias prioritetas. Tokiu atveju verslas imasi išradingumo, tačiau ir šis tampa savaime suprantamu dalyku. Atrodo, kad šiandien į Lietuvą lėtai vilnija socialiai atsakingo verslo banga. Vienas iš pagrindinių verslo klestėjimo veiksnių yra tvari konkurencija. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad visuomenė šiandien tampa išrankesnė ir iš verslininkų reikalauja daugiau nei tvirtų pozicijų rinkoje.

Žinių radijas Žurnalo „IQ“ redaktorius Mantas Dubauskas, kuris buvo vienas iš iniciatorių, sudarinėjant Lietuvos turtuolių sąrašą, sako, kad nereikia stebėtis, kodėl lietuviai nelabai mėgsta turtingus žmones. Jo tikinimu dėl to kaltas socialinės atsakomybės nebuvimas. „Tos socialinės atsakomybės nėra. Aš sakyčiau, kad yra apskritas nulis.

Giedrė Sankauskaitė Naudą versle reikia skaičuoti ne tik pinigais, svarbu kaupti socialinį kapitalą, kurio nauda – kitų žmonių pagalba reikiamu momentu. Taip Baltic Management Institute (BMI) organizuotoje paskaitoje teigė žinomas dainininkas Jurgis Didžiulis.   BMI alumnas atkreipė dėmesį, kad šių dienų versle ypatingai svarbu reputacija. Taip yra todėl, kad klientai šiuolaikinių technologijų pagalba galite laisvai reikšti savo nuomonę ir tuo pačiu būti laisvai išgirsti.

Kritikuodami įmonių veiklą rėmimo srityje, kai kurie ekonomistai teigia: „vienintelė verslo socialinė atsakomybė yra uždirbti pinigus“. Tačiau realybė tokia, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje pinigus ne tik uždirba, bet ir jais dalijasi su visuomene per įvairius paramos projektus. Žinoma, vieni teigia, jog pagrindinės rėmimo priežastys – įmonių noras turėti komunikacinės ar rinkodarinės naudos.

Lietuvoje neseniai duris atvėrusi Švedijos verslo milžinė „Ikea“ siūlo klientams platų baldų pasirinkimą bei pigius maisto patiekalus. Vis dėlto pasaulyje daugėja žmonių, kurie naudoja parduotuvę kaip socialinių paslaugų centrą ir vaikų auklės pakaitalą, rašo „Der Spiegel“. Demonstruoja socialinę atsakomybę 67 metų pensininkas vokietis Bodo Scheelas kiekvieną rytą sėda į automobilį ir važiuoja 11 kilometrų iki artimiausios „Ikea“ parduotuvės.

30 restoranų Lietuvoje dar šiemet – pranešė Suomijos greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“, tačiau tai ne vienintelė didžiausio restoranų tinkle Baltijos regione naujiena: kiek anksčiau skelbta apie investicijas į Lietuvą – majonezo gamykla Kaune, produkciją tiekianti visam Baltijos šalių rinklui.

Socialinė atsakomybė verslo įmonėse vieniems svarbi teigiamo įvaizdžio formavimo priemonė, kitiems – savireklama, noras būti naudingu arba tiesiog realios naudos nenešantis laiko gaišimas. Ar transporto įmonės veikiančios Lietuvoje yra socialiai atsakingos? Socialinės atsakomybės nauda Pastaruoju metu būti socialiai atsakinga įmone madinga.

Kai darbo rinkoje vyrauja neužtikrintumas, norint į ją grąžinti pasitikėjimą svarbus vaidmuo tenka socialinei atsakomybei – socialiai atsakingam darbuotojų ir darbdavių tarpusavio dialogui. Socialinės atsakomybės principais paremti kūrybiški sprendimai gali būti pritaikyti ir sunkmečiu, o kartu atnešti ir greitos finansinės naudos. Apie tai byloja Tarptautinių jaunimo rūmų rengiamo „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimo“ konkurso dalyvių patirtis.

2012 m. balandžio 25 d. 14 val. Vilniaus Universitete vyks konferencija „Ar verta investuoti į organizacijų darnų vystymąsi?“. Šios konferencijos metu darnaus vystymosi ekspertai ir praktikai nagrinės šiuolaikinėms įmonėms aktualius klausimus, apimančius darnios plėtros taikymo versle tendencijas, harmoningos sąveikos tarp organizacijos, visuomenės ir aplinkos. Konferencijoje bus diskutuojama apie ekonominius ir komunikacinius darnios įmonių plėtros aspektus.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia. Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara.

Rugpjūčio 3d. vyko tęstinė VšĮ „MEDA PROJECT“ organizuojamo socialinio projekto Ebru menas – tapymas ant vandens socialinė akcija „Už spalvingą ir teisingą vaikystę...!". Jos metu buvo aplankyti Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus ligoniukai.

Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė? Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių.

Pasaulis, panašu, nori sugrįžti į tą pačią sistemą, iš kurios puolė į krizes – finansų bei aplinkos. CommonDreams.org paskelbė kritišką vengrų mokslo filosofo, sistemų teoretiko Ervino Laszlo požiūrį į šį kiek mazochistinį reiškinį. Finansų krizė baigėsi, tad didieji bankai gali tęsti pinigų dalybas, kad šie kurtų naujus pinigus, o industrinė ekonomika gali vėl koncentruotis į naujų darbo vietų kūrimą. Aplinkos krizė „baigėsi“ kalboms apie ją užtilus.

Įmonių pageidavimu organizatoriai pratęsia Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo 2009 paraiškų teikimo terminą iki 2010 m. vasario 15 d. Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas – tai vienintelė tokio pobūdžio valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama skatinti įmones diegti socialinės atsakomybės (ĮSA) principus savo veikloje bei didinti socialiai atsakingos veiklos įvaizdį.

Siekdama būti socialiai atsakinga kompanija, „Renault“ paskelbė atnaujinusi įsipareigojimą įdarbinti žmones su negalia. 2008 m. pabaigoje 7,66 proc. „Renault“ darbuotojų sudarė turintieji negalią žmonės - beveik tris kartus daugiau, lyginant su bendru privačių kompanijų Prancūzijoje vidurkiu. „Renault“ taip pat yra vienintelis Europos automobilių gamintojas, įsipareigojęs gaminti žmonėms su negalia pritaikytus automobilius bei tiekti specializuotas paslaugas Europoje.