„Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Monika Merkytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima ir skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.
Tačiau, remiantis statistika, galima jau dabar galima nusakyti, kada gi visiems gyventojams bus atjungiamas šildymas.
„Įprastai sostinėje šildymo sezonas finišuoja antrąjį pavasario mėnesį, t. y. balandžio pabaigoje.
Pavyzdžiui, praėjusį šildymo sezoną baigėme balandžio 25 d., 2021 m. šildymas išjungtas tik gegužės 5 d., o 2019–2020 m. šildymo sezono pabaiga paskelbta balandžio 24 d.“ – priminė pašnekovė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė paaiškino, kad šiuo metu konkretus sprendimas dar nėra priimtas.
„Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgiant į faktinę lauko temperatūrą, nustato savivaldybės administracija.
Stebime orų prognozes ir apie šildymo sezono pabaigą svarstysime tik ženkliai atšilus orams ir nusistovėjus vidutinei lauko temperatūrai“, – teigė savivaldybės atstovė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus patarėjas Algio Gaižučio teigimu, šiuo metu taip pat yra stebima oro temperatūra.
„Paprastai Klaipėdoje šildymo sezonas baigiamas antroje balandžio mėn. pusėje, pernai dėl nepalankių orų šildymo sezonas buvo baigtas gegužės 5 d.“ – kalbėjo jis.
Gyventojai patys gali apsispręsti, ar stabdyti šildymo sezoną
Miestų atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kad nors oficialiai apie šildymo sezono pabaigą dar nėra tiksliai skelbiama, tačiau gyventojai turi teisę kreiptis ir patys nuspręsti, kada stabdyti šildymo sezoną.
Tiesa, daugiabučio namo bendrasivininkai turi laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, higienos normos reikalavimų, mat kambariuose negali būti žemesnė nei 18 laipsnių temperatūra.
„Nepaisant to, kada mieste baigiasi visuotinis šildymo sezonas, gyventojai patys gali priimti sprendimą jį baigti anksčiau arba pratęsti ilgiau. Tam reikia daugumos (50 proc. +1) namo bendraturčių sutikimo“, – teigė M. Merkytė.
Žada, kad gyventojai mokės mažiau
„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad sąskaitų dydį už šildymą lemia šilumos kaina ir suvartotos šilumos kiekis, kuriam įtaką daro ir lauko oro temperatūra, ir pastato energetinis efektyvumas ar individualūs vartojimo įpročiai.
„Šį šildymo sezoną Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja kiekvieną mėnesį, todėl šiluma pigo ir kovą. Pirmą kalendorinio pavasario mėnesį vilniečiai už šilumos kilovatvalandę mokės 6,97 ct be PVM. Tai – 20 proc. mažiau negu praėjusiais metais, kai šilumos kaina siekė 9,98 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.
Kol mėnuo nesibaigė, prognozuoti sąskaitų dydį už kovo mėnesį suteiktas paslaugas negalime“, – kalbėjo M. Merkytė.
O Klaipėdos miesto savivaldybė pasidalijo atskira kainų už šilumą išklotine:
- šilumos vienanarė kaina (už suvartotą šilumos kiekį) – 7,87 ct/kWh (8,58 ct/kWh su 9 proc. PVM), kovo mėnesiui;
- šilumos vienanarė kaina (už suvartotą šilumos kiekį) – 8,76 ct/kWh (9,55 ct/kWh su 9 proc. PVM), vasario mėnesiui;
- šilumos vienanarė kaina (už suvartotą šilumos kiekį) – 8,98 ct/kWh (9,79 ct/kWh su 9 proc. PVM), sausio mėnesiui;
Kauno atstovai primena, kad šilumos kainą kiekvienam mėnesiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). O kiekvieno mėnesio šilumos kaina visiems Kauno miesto gyventojams skelbiama AB „Kauno energija“ tinklalapyje.
VERT duomenimis, kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,83 ct/kWh (be PVM). Palyginti su vasario mėnesiu, kilovatvalandės kaina mažėjo 9,48 proc.
