„Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau.
„Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo. Deklaruojant pajamas, būtų deklaruojama per metus sumokėtų palūkanų suma ir atitinkamai būtų mažinamos apmokestinamosios pajamos.
<...> Jeigu sumokėjai apie 1 tūkst. eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. palūkanos būtų mažesnės, 200 eurų būtų grąžinta, kaip dabar yra grąžinama už panašias lengvatas“, – teigė
V. Gapšys pridūrė, kad dabar daugiau kaip 200 tūkst. namų ūkių moka padidėjusias palūkanas.
Norėdami įgyvendinti šią iniciatyvą, antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą.
Siūlymą kritikuoja
„Ši idėja, kurią siūlo opozicija, yra ne nauja, kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę 2009 metais ji buvo panaikinta ir panaikinta buvo todėl, kad, tarptautinių organizacijų nuomone, buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis visai pinigų politikai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Gintarė Skaistė.
Anot jos, lengvata buvo panaikinta rekomendavus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
„EBPO rekomendacija buvo atsisakyti visų lengvatų, susijusių su būsto paskolomis, tas ir buvo padaryta“, – sakė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, bankų solidarumo įnašą reikia nukreipti ten, kur yra universalus poreikis – karinės infrastruktūros projektus.
„Tai yra krašto apsaugos finansavimas ir matome, kad turime labai ribotą kiekį laiko pasirengti sąjungininkų priėmimui ir sustiprinti Lietuvos gynybą. Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis ir rengtis sparčiau nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos du metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus“, – kalbėjo G. Skaistė.
Vyriausybei skaičiuojant, kad iš mokesčio per dvejus metus bus surinkta apie 410 mln. eurų pajamų, ministrė teigia, kad krašto apsaugai tiek neužteks, jų reikėtų kelis kartus daugiau.
„Tų lėšų, kurios bus surinktos iš šio solidarumo įnašo, bet kokiu nepakanka, jų reikia bent du–tris kartus daugiau“, – sakė finansų ministrė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė antrina, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę.
„Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime. Dar net pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės ir Seimo, kokį solidarumo modelį pasirinks Vyriausybė ir kokį pateiks Seimui“, – žurnalistams antradienį Seime sakė M. Lingė.
„Neigiamas procesas vyksta, kai priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai, projektuojami su tais lūkesčiais“, – kalbėjo jis.
Anot M. Lingės, solidarumo įnašas gali būti naudojamas tik ypatingoms reikmėms, o siūlymą dalį jo naudoti būsto paskolų palūkanoms kompensuoti jis vadino privilegija tik daliai žmonių – tiems, kurie turi būsto paskolas.
„Vyriausybės siūlomas kelias yra tai, kad ne bet kokioms priemonėms pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą galima naudoti tokia forma pateikiamą solidarumo įnašą. (...) Tai leistina tik ypatingoms reikmėms ir ypatingoms sąlygoms. Tos ypatingos sąlygos, atsiradusios dėl karo pasekmių ir jų šalinimo, tai, matyt, ir sprendimai turėtų būti labiau orientuoti, kas galėtų padėti įveikti tas grėsmes, dėl kurių ir turime tas ypatingas sąlygas“, – sakė M. Lingė.
Anot komiteto pirmininko, bankai ir kitos kredito įstaigos vertina rizikas ir žmonių galimybes mokėti didesnes palūkanas, tačiau tai, anot jo, ir pačių žmonių, imančių paskolas, atsakomybė.
„Negalime sukurti tokio lūkesčio, kad jeigu pakyla palūkanos, dėl to jų neutralizavimo arba amortizavimo turėtų prisidėti visi mokesčių mokėtojai“, – sakė M. Lingė.
Jo teigimu, iki 2009 metų galiojusi lengvata buvo panaikinta, nes nepateisino lūkesčių ,o iš to daugiausiai naudos gavo turtingesnė visuomenės dalis.
„Pirmiausia, būsto kainos augo, iš to labiausiai naudojosi turtingesnė visuomenės dalis, kuri ėmė didesnes paskolas ir jiems susigražino daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Rinkos šitas nevėsino, infliacija nemažino, tai tų tikslų nebuvo pasiekta“, – sakė M. Lingė.
ECB nuo praėjusių metų jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Kovo 31-ąją trijų mėnesių „Euribor“ siekė 3,038 proc., 6 mėnesių – 3,341 proc., o 12 mėnesių – 3,622 procento.
Lietuvos banko duomenimis, nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio.
Registrų centro duomenys rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 19 proc. mažiau NT objektų nei pernai tuo pačiu metu.
Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netekimus padengti iš komercinių bankų įnašo. Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų.
Lietuvos komerciniams bankams šiemet, kaip teigiama, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Vyriausybei skaičiuojant, kad iš mokesčio per dvejus metus bus surinkta apie 410 mln. eurų pajamų, ministrė teigia, kad krašto apsaugai tiek neužteks, jų reikėtų kelis kartus daugiau.
