Vilniaus miesto savivaldybės vadovai neskuba grąžinti 7 mln. litų viršijančios skolos „Vilniaus energijai“. Tuo tarpu pati „Vilniaus energija“ įžvelgia siekį sostinės šilumos ūkį perleisti į kitas, sostinės valdžiai mielesnes rankas, galbūt net Rusijos dujų milžinui „Gazprom“.
Apie sostinės savivaldybės įsiskolinimus, pasirodo, ne tik šilumininkams, bet ir kelininkams, „Respublika“ šnekėjosi su Vilniaus miesto meru Juozu IMBRASU (interviu kalba netaisyta):
- Norėjome pasiteirauti dėl skolų „Vilniaus energijai“. Ar yra koks nors jų grąžinimo planas? - paklausė „Respublika“ J.Imbraso.
- Katino ašaros. Tegul jie čia nepučia burbulų.
- Katino ašaros? 7 mln. litų - nemažos ašaros.
- O 200 milijonų, pakėlus (šildymo - aut. past.) kainą ir 900 litų už butą mokėti? Tai čia yra paprasti dalykai, ar ne? Palyginkit dalykus. Tarp kitko, mes jiems siūlėm sprendimą: sudarom trišalę sutartį, bankas jiems („Vilniaus energijai“ - aut. past.) atiduoda tuos septynis milijonus, o mes per ilgesnį laiką išmokam bankui.
Jiems tas netinka. Jie sako „pratęskit sutartį dar penkiems metams, kad galėtume vėl tenai grobti“. Tegul jie neišsidirbinėja su savo septyniais milijonais. Mes siūlom iškart atiduot, bet jiems tas netinka, jie nori iš kiekvieno nieko išspausti milijonus.
- Taigi iš banko imtumėt paskolą grąžinti tiems 7 milijonams?
- Pasiūlėm civilizuotą būdą. Mes negalim iš karto mesti tos sumos, nes darbai vyksta, reikia ir statybininkams, ir mokytojams algas mokėti. Negalim tokiomis porcijomis mesti pinigų. Miestas neturi sukaupęs pinigų maišo ir kažkur padėjęs milijonų.
Jie („Vilniaus energija“ - aut. past.) buvo atėję ir siūlė: „Pusantro milijono dovanosim, bet (miesto aptarnavimo sutartį - aut. past.) pratęskit dar 5 metams“. Tie žaidimai jų, šito Germano (Rimanto Germano, „Vilniaus energijos“ komercijos direktoriaus - aut. past.) nenoriu aš komentuoti. Mes įrodysim savo tiesą, ir jų žulikystes įrodysim.
- Teko girdėti, kad savivaldybė turi skolų ir kelininkams.
- Palaukit. Taigi mes daug darbų darom. Kaunas, pavyzdžiui, skolų mažai turi, bet nieko nedaro. Kai dirbi, kai darai, darbas eina į priekį, viršijant grafiką, yra skolos. Bet yra laikinos skolos, kurias mes dengiam visą laiką. Gal norit sustabdyt darbus mieste? Tada nebus skolų.
Laikinų būna tokių skolelių. Bet ką reiškia skola? Jeigu ten savaitę neapmokėta, o už savaitės apmokam, tai čia skola? Čia ne skola, skolos yra, jeigu jos įsisenėjusios kažkokios, daugiamilijoninės.
- O kada ketinate apmokėti šitą 7 mln. litų skolą?
- Yra šimtai, tūkstančiai eilučių biudžete. Čia ne meras gali atsakinėti.
Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas GERMANAS įžvelgia siekį sostinės šilumos ūkį perleisti į kitas rankas, galbūt - koncernui „Gazprom“:
Meras minėjo, kad savivaldybė imtų paskolą iš banko ir tais pinigais dengtų skolą „Vilniaus energijai“, bet jūs nesutikote. Ar iš tiesų taip buvo? - „Respublika“ paklausė R.Germano.
- Koks mums skirtumas, iš kur tie pinigai?
- Taigi savivaldybė nesiūlė paskolos varianto?
- Siūlė „nurašyti“ 1,5 mln. litų skolos mainais į sutarties pratęsimą.
Oficialiam lygyje tokių kalbų nėra buvę. Karštose diskusijose ir pasižodžiavimuose, kurie vyksta per šilumos tinklų valdybos posėdžius, nuskambėti gali bet kas. Iš valdybos narių išgirstam tokių išsireiškimų, kokių išsilavinimas neleidžia viešinti.
- Ar nemanote, kad savivaldybė tokiais veiksmais siekia jus išstumti iš rinkos?
- Viskas, kas dabar vyksta ir ką daro VŠT (Vilniaus šilumos tinklai - aut. past.), matyt, yra palaiminta savivaldybės. Tai rodo, kad jie ieško priekabių, kaip nutraukti sutartį.
- Kas nutiktų nutraukus sutartį?
- Visų pirma nemanau, kad ji bus nutraukta. Tam nėra nei ekonominio, nei juridinio pagrindo. Bet jeigu yra tokie ketinimai, iš kažkur yra labai rimtai motyvacija.
- Taigi gali būti siekiama Vilniuje įvesti kitą šilumos tiekėją?
- Sunku būtų tą deramai pakomentuoti, bet po paskutinio valdybos posėdžio mums susidarė toks įspūdis. VŠT automatiškai taptų šilumos tiekėju.
Sunku sugalvoti, kaip elgtųsi VŠT. Scenarijų gali būti visokių. Pavyzdžiui, VŠT perima šilumos ūkio valdymą, nedidina tarifo, neva pataikauja gyventojams, įvaro įmonę į bankrotą, ir įmonės savininku tampa pagrindinis jos kreditorius. O pagrindinis kreditorius tokiu atveju būtų „Gazprom“.
Bet paskui vis tiek kentės žmonės. Kainos kils dar labiau, ir tai skaudžiausiai atsilieps socialiai jautriausiai gyventojų grupei. Taigi ar tai (savivaldybės pareiškimai - aut. past.) yra gyventojų atstovavimas, ar kažkieno interesų protegavimas?
- Esate minėjęs, kad jei savivaldybė per teismą įšaldys šilumos brangimą vilniečiams, „Vilniaus energija“ patirs milžiniškus nuostolius. Ar neįžvelgiate siekio į bankrotą įstumti ir jūsų įmonę?
- Dabartinį nuostolį, 100 mln. litų, dengia mūsų pagrindinis akcininkas, Prancūzijos koncernas „Dalkia“.
- Bet „Dalkia“ ištekliai nėra neriboti.
- Na, palyginti su Lietuvos biudžetu - neriboti.
Priešistorė
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neįžvelgia sąmokslo J.Imbraso pirmadienio pareiškimuose apie neva nuslėptą VKEKK dokumentą, kuris leistų gyventojams sumažinti šilumos kainas.
VKEKK pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės pranešime minimas „nuslėptas dokumentas“ - Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo šiluminėse elektrinėse savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika - buvo priimtas 1997 metais, viešai paskelbtas ir yra skirtas tik savųjų reikmių (technologinėms) sąnaudoms apskaičiuoti termofikacinėse elektrinėse, bet ne kuro sąnaudoms atskirti elektros ir šilumos gamybai šiose elektrinėse.
„Komisija 1997 metų vasarą pirmą kartą nustatė kiekvienai centralizuoto tiekimo šilumos įmonei atskiras kainas. Iki tol Lietuvoje galiojo bendra visoms įmonėms šilumos kaina. Prieš imdamasi kainų nustatymo, Komisija 1997 m. pavasarį pasitvirtino kainų skaičiavimo metodologinius principus. 1997 m. kovo mėnesį buvo išleisti du dokumentai: Centralizuotos šilumos kainos nustatymo laikinoji metodika bei Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo šiluminėse elektrinėse savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika - Vilniaus miesto savivaldybės pranešime minimas „nuslėptas dokumentas“. Ši metodika buvo skirta tik suskaičiuoti sąnaudas vadinamosioms „savosioms reikmėms“, tačiau Komisija laikinai šia metodika vadovautis leido ir atskiriant kuro sąnaudas elektrai ir šilumai“, - teigiama VKEKK pranešime.
„2003 m. liepos 1 d. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui, Komisija netrukus patvirtino Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir nuo tada Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo metodika naudojama jau tik savosioms reikmėms suvartotos šiluminės ir elektros energijos skaičiavimams. Leidimas atskirti kuro sąnaudas elektrai ir šilumai pagal šią metodiką nebegalioja“, - pabrėžia VKEKK.
