Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė.
Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema. Tradicinius kreditorius nuo scenos pasitraukti privertė 2008 metais kilusi krizė, vėliau juos destabilizavo euro zonoje prasidėjusi skolų krizė, o galiausiai jų veiklą dar labiau suvaržė įvesti minimalaus kapitalo reikalavimai. Atsiradusia laisva niša suskubo pasinaudoti plataus profilio institucijos ir mechanizmai – nuo įvairių investicinių fondų iki nesuskaičiuojamos galybės vertybinių popierių pirkimo, keitimosi ir skolinimo sandorių. Pagrindinė šios alternatyvios bankininkystės problema yra ta, kad šiame sektoriuje praktiškai nėra jokios priežiūros ir kontrolės.
Nekontroliuojama sritis
Į šešėlinės bankininkystės apibrėžimą įeinantys subjektai neretai tampa pagrindiniais tarpininkais tarp investuotojų ir paskolą gauti norinčių asmenų ar ūkio subjektų. Jie teikia kreditus ir užtikrina likvidumą, tačiau, skirtingai nei įprasti bankai, nepriima indėlių. Dėl šios priežasties jų veikla nėra reglamentuojama tais pačiais teisės aktais kaip kitų bankų sektoriaus subjektų.
„Negalima pradėti spręsti sisteminių pavojų, kol nebus pažaboti be bankų šioje srityje veikiantys subjektai“, – „Financial Times“ teigė „Citigroup“ banko vadovas Vikramas Panditas, pats anksčiau buvęs rizikos draudimo fondo valdytoju. Jo įsitikinimu, jau praėjo laikai, kai visos finansinės operacijos buvo atliekamos didžiulėse institucijose.
Finansinio stabilumo taryba (FST) apskaičiavo, kad pasaulinės šešėlinės bankų sistemos dydis 2010 metais buvo maždaug 46 trln. eurų (158,7 trln. litų) ir tai sudaro 25–30 proc. visos finansų sistemos. Matydami besiplečiantį šešėlinės bankininkystės sektorių ir ten slypinčius pavojus, kontrolieriai pasaulyje pradėjo labiau gilintis į šio sektoriaus subjektų veiklą ir ieškoti būdų jiems sukontroliuoti, kad nevaržomi jų veiksmai nesukeltų naujos krizės bangos.
Visuotinis susirūpinimas
Europos Komisijos (EK) teigimu, dėl šių veiksmų atsiranda papildomų finansavimo šaltinių ir banko indėlių alternatyvų. Be to, tai yra galimas rizikos diversifikavimo šaltinis už bankų sistemos ribų. Pastebima, kad šešėlinės bankininkystės subjektams gresia tie patys pavojai kaip ir bankams, tačiau jie neturi teisės aktais ir priežiūra užtikrinamos apsaugos.
EK perspėja, kad nesant sektoriaus kontrolės mechanizmui kyla grėsmė, jog visoje finansų sistemoje bus pradėta laikytis mažesnių reikalavimų, nes kitos finansų įstaigos bandys perkelti kai kurią savo veiklą į nereglamentuojamas sritis. „Mes nenorime, kad finansiniai veiksmai ir juos atliekantys subjektai apeitų egzistuojančias ir numatomas taisykles, taip sudarant galimybę finansų sektoriuje susikaupti naujiems rizikos šaltiniams“, – kalbėjo už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas EK narys Michelis Barnier.
Dar 2010 metais JAV Kongresas priėmė vadinamąjį Doddo–Franko aktą, kuris Federaliniam rezervų bankui (FED) paskyrė užtikrinti finansinės sistemos stabilumą atidžiai stebint įmones, kurių žlugimas gali turėti sisteminių pasekmių. „Svarbi pamoka, kurią išmokome iš finansų krizės, yra ta, kad šešėlinės bankininkystės augimas sukuria papildomų kanalų, kuriais gali plisti sukrėtimai visoje finansų sistemoje ir ekonomikoje“, – kalbėdamas apie alternatyvios bankininkystės pavojus sakė FED pirmininkas Benas Bernanke.
Šešėlinė bankininkystė kelia nerimą net Kinijoje. Ilgą laiką ji toleravo tokią praktiką, tačiau pastarųjų metų įvykiai šalies valdžią privertė imtis griežtesnių kontrolės priemonių. Didieji šalies bankai teikia kreditus tik valstybinėms įmonėms, o smulkieji verslininkai priversti ieškotis finansavimo tarp neoficialių kreditorių. Norėdama išspręsti šią problemą Kinijos valdžia kovo pabaigoje pranešė, kad Venžou mieste sukurs specialią finansinę zoną, kurioje neformalūs kreditoriai bus raginami tapti privačiomis kreditavimo institucijomis, o miesto piliečiams bus leista investuoti iki 3 mln. JAV dolerių (7,9 mln. litų) į užsienyje veikiančius nebankinius subjektus.
Naujų bankininkystės formų įsigalėjimas verčia susirūpinti dėl naujų priežiūros priemonių, kurios apimtų ne tik tradicinius bankus, tačiau ir kitas panašia veikla užsiimančias institucijas.
Nesutaria dėl kontrolės
Besikeičiančios finansų aplinkos kritikai mano, kad kontrolieriai neįvertino pašalinio griežtesnių taisyklių bankams efekto. Anot jų, šie šalutiniai veiksniai gali padėti pamatus naujai krizei. Taip pat kyla nerimas, kad nebankinių institucijų skolinimas ir naudojama praktika leidžia nepastebėtai formuotis naujiems burbulams, kol šie nušluos visą bankų sistemą.
Europa dar nesutaria, kokių kontrolės priemonių taikyti šešėline bankininkyste užsiimantiems subjektams. Vienas iš siūlymų yra taikyti griežtesnius papildomus reikalavimus atpirkimo sandoriams (REPO). Kiti siūlo praplėsti Europos Sąjungos (ES) bankams taikomų kapitalo reikalavimų mastą, kad jos apimtų ir indėlių nepriimančias, tačiau kreditavimo paslaugas siūlančias institucijas.
Vis dėlto kyla abejonių, kad priėmus pernelyg tiesiogines kontrolės priemones šiuo metu egzistuojančiai šešėlinės bankininkystės subjektų veiklai, ateityje pasikeitus šios veiklos formoms kontrolieriai gali netekti galios. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų valdybos pirmininkas Adairas Turneris „Financial Times“ teigė, kad kovojant su šešėline bankininkyste būtina imtis radikalių reformų, o ne koncentruotis į konkrečias šio sektoriaus veiklos formas.
Sunku apsibrėžti
Pasiekti susitarimą dėl šešėlinės bankininkystės kontrolės gali apsunkinti tai, kad nėra iki galo apsibrėžta, kas slypi po šiuo daugialypiu apibrėžimu. „Daugelis institucijų, tokių kaip rizikos draudimo fondai, veikia panašiai kaip bankai, kai, pavyzdžiui, perka kompanijų obligacijas ar panaudodamos investuotojų kapitalą teikia paskolas įmonėms“, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė ES kontrolės politikos ekspertas Grahamas Bishopas. Pasak jo, šios institucijos susiduria su panašiais pavojais kaip bankai, nes dažnai skolinasi trumpojo laikotarpio pagrindu, o kreditus teikia ilgesniam laikotarpiui. Tokiu būdu šešėlinės bankininkystės subjektai tampa pažeidžiami trumpalaikių finansavimo pavojų atžvilgiu.
Norėdama geriau suprasti, kas yra šešėlinė bankininkystė, kokia veikla užsiima šio sektoriaus subjektai ir kokie teisės aktai arba priežiūra galėtų būti tinkami, EK pradėjo viešas konsultacijas. Už pasaulinę bankų kontrolę atsakinga FST siekia nusistatyti, kaip stebėti ir kontroliuoti pasaulyje dėl šešėlinės bankininkystės kylančius pavojus. Savo pasiūlymus institucija ketina pateikti iki šių metų pabaigos, o juos galutinai įteisinti komisaras M. Barnier sieks 2013 metų pradžioje.
Kol kontrolieriai bando pažaboti nevaldomą finansų institucijų siautėjimą, šešėlinės bankininkystės virtuozai toliau vaikšto peilių ašmenimis ir kraunasi milijardinius turtus. Bene didžiausias iššūkis yra spėti paskui greitai evoliucionuojančią naują bankininkystės praktiką, kuri kaip tie kaubojai laukiniuose Vakaruose nuolat bando pasprukti nuo juos persekiojančių šerifų.
