Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.
Vyriausybė ir prezidentas siūlė šios rūšies akcizą didinti labiau, tačiau komiteto nariai pritarė Kaimo reikalų komiteto pozicijai, kad žymėto dyzelino akcizas būtų keliamas nuo dabartinių 56 eurų už 1 tūkst. litrų iki 60 eurų, o ne iki 81 euro, kaip siūlė Vyriausybė.
Opozicinių partijų atstovai komitete teigė, kad ūkininkai šiuo metu esą naudojasi didžiausiomis lengvatomis. Norint papildomai didinti pensijas, reikia didinti pajamas, o akcizų didinimas tai užtikrintų.
Valdantieji argumentavo, kad labiau didinti akcizo negalima, nes ūkininkams, be kita ko, bus sumažinta norma, kiek jie gali įsigyti pigesnio „žalio“ dyzelino.
Taip pat buvo svarstytas Vyriausybės pasiūlymas naikinti šildymui skirto „raudono“ dyzelino akcizo lengvatą ir nustatyti, kad būtų nustatytas 372 eurų už 1 tūkst. litrų produkto akcizo dydis. Galutinai panaikinus akcizų lengvatą šildymui skirtiems gazoliams, 1 litras šildymui skirtų gazolių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,40 euro.
Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetų nariai atmetė šį pasiūlymą. Jų nuomone, šildymui skirto dyzelino akcizo lengvata turi galioti ir toliau.
Kita vertus, komitetas visiškai pritarė Vyriausybės pasiūlymui dėl benzino ir įprasto dyzelino, taip pat alkoholio ir kaitinamojo tabako produktų akcizų didinimui.
Jei tokios pačios pozicijos laikysis ir visas Seimas, standartinis akcizo tarifas bešviniam benzinui didės iki 466 eurų (nuo 434,43 euro, t. y. 7,3 proc.) už 1000 litrų produkto; standartinis akcizo tarifas gazoliams iki 372 eurų (nuo 347 eurų, t. y. 7,2 proc.) už 1000 litrų produkto. Dėl to kitąmet benzinas ir dyzelinas brangtų apie 3–4 centais.
Padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 0,33 euro.
Įstatymų projektus ir pasiūlymus jiems apsvarsčius komitete, toliau už juos dar bent du kartus turės balsuoti visas Seimas.
