Štai, ką mano tautiečiai:
„Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“
„Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.“
„Garbingai atrodome. Toje vietoje, kurioje ir turėtumėme būti.“
„Pasitempti gal ir reikia, bet neblogai atrodome.“
„Negerai. Mane irgi nuskriaudė su pensija. Dirbau 40 metų ir 240 eurų gavau. Bet kaip žemė Lietuva – tai geriau pasaulyje turbūt nėra.“
Štai taip į klausimą, kaip vertinate Lietuvą pasaulio kontekste, atsakė dalis sostinėje kalbintų tautiečių. Dauguma pastebi, kad pastaraisiais metais tiek situacija, tiek pačios šalies pasiekimai gerėja.
Tiesa, kalbai pasisukus apie finansus, lietuviai turi kritikos. Daugiausiai akmenų į valdžios daržą skrieja dėl pensijų ir algų. Ir šioje statistikoje nuo kitų Europos Sąjungos valstybių išties atsiliekame.
Pagal vidutinę algą, kuri siekia 818 eurų, iš 28 bendrijos šalių užimame tik 23 vietą, lenkdami latvius, rumunus, vengrus. Vienos mažiausių žemyne ir mūsų senjorų pensijos. Na, o mūsiškį vidutinį atlyginimą palyginti su visu pasauliu gana sudėtinga, mat dalis valstybių nepateikia tikslių duomenų, arba jie nuolat kinta. Visgi internete galima rasti skaičiuoklių, kurios pagal metinę algą nurodo jūsų ekonominę padėtį pasaulyje. Žinoma, skaičiuoklės patikimumu galima abejoti, tačiau rezultatai glostantys širdį.
Su vidutine alga statistinis lietuvis pagal pajamas patenka tarp 20-ies procentų visos planetos gyventojų. Tad esą uždirbame daugiau nei 80 procentų pasaulio žmonių. O vidutiniškai tautiečiai per savaitę darbuojasi apie 39 valandas ir pasaulio kontekste neišsiskiria. Tuo metu Meksikoje, Kolumbijoje ir dalyje Azijos valstybių žmonės darbuojasi bene 10-ia valandų ilgiau. Ir dalyje pagal darbe praleistas valandas mus lenkiančių šalių darbuotojai uždirba kur kas mažiau nei Lietuvoje.
Taip pat Lietuvoje daugumos prekių ar produktų bei paslaugų kainos yra bene 30-ia procentų mažesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tiesa, jau dabar bendrijos kainoms prilygsta avalynė ir drabužiai. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė priduria, jog iš Europos Lietuva išsiskiria sparčiu atlyginimu augimu.
„Vidutiniškai eurozonoje darbo užmokestis kyla mažiau nei 2 procentais, o Lietuvoje, kaip žinia, jis kyla dviženkliais tempais. Pernai buvo 10 procentų, šiemet kiek vangiau, tačiau tas tempas yra daug spartesnis ir mes vejamės“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai sako, jog pasauliniai reitingai yra svarbūs, tačiau valstybės stengiasi susirasti prioritetus – kurioje srityje būti geriausiems. Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvoje koncentruojamasi į sąlygas tiek užsienio, tiek vietos verslui. Štai pagal pasaulio ekonomikos forumo tyrimą Lietuva konkurencingumo reitinge užima aukštą 39-ąją poziciją iš 141-os.
Ir čia labiausiai tyrėjai išskiria mūsų šalies makroekonominį stabilumą bei informacinių technologijų naudojimą. O inovatyviausių pasaulio valstybių reitinge atsidūrėme 38-oje vietoje iš 130. Tokie įvertinimai, anot ekonomistų, pritraukia garsias dideles kompanijas, kurios suteikia darbo vietas ir leidžia mokėti didesnes algas vietos darbuotojams.
„Tiek pasaulio „Doing business” ataskaitoje, tiek pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje, pagal tam tikras kategorijas Lietuva demonstravo progresą. Ir jis neliko nepastebėtas. Pasaulio investuotojų bendruomenė pamatė ir mūsų „Investuok Lietuva” raškė tikrai įspūdingus vaisius“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, Lietuva auga ne visose kategorijose. Štai vertinant pasaulio sveikatos lygį, mūsų šalis išsiskyrė aplaidžiausio požiūrio į sveikatos problemas reitinge: 12- ta pozicija nesveikiausių valstybių 20-uke Lietuvai atiteko dėl didelio skaičiaus sergančiųjų depresija ir besiskundžiančiųjų aukštu kraujospūdžiu.
Tyrime minimas ir antsvoris, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, taip pat gyvenimo trukmė. O pagal ją iš 200 šalių Lietuva užima vos 92-ąją vietą. Mūsų šalyje vidutinė gyvenimo trukmė vos 77-eri metai, kuomet dešimtyje valstybių vidurkis gerokai perkopęs 80. Žinoma, mūsų šalis išsiskiria ir suvartojamo alkoholio statistikoje.
Lietuva taip pat sugrįžo ir į pirmąją vietą itin liūdname reitinge – pagal savižudybių skaičių 100-ui tūkstančių gyventojų. Nepaisant tokių reitingų, tautiečiai per praėjusius metus šoktelėjo laimės indekso skaičiavimuose – iš 50-os į 42-ąją vietą iš 156-ių valstybių. Laimingiausi išliko suomiai. Psichologai mano, jog savęs, aplinkos ir pačios valstybės vertinimas pastaraisiais metais išties gerėja. Tai lemia ir pozityvesnis jaunimas, mat vyresniuosius pasiveja ir sunki patirtis sovietų sąjungoje, ir lėčiau besikeičiantis mentalitetas.
„Būdingas Rytų Europai klausimas – iš pradžių pinigai, o vėliau jau dorovė, optimizmas ir taip toliau. Vakariečiai dažniau atsako, kad pirmiau turėtų pasikeisti požiūris, o tuomet atsiras ir pinigai“, – pasakoja psichologas Gediminas Navaitis.
Pasaulyje užvirus diskusijoms ir net protestams dėl klimato atšilimo, galima pasidžiaugti, jog Lietuva gana aukštoje pozicijoje vertinant ekologiją. Pagal oro taršą, geriamojo vandens kokybę, valstybės įsitraukimą į ekologiją užimame 29-ąją vietą iš 180-ies. O štai dar geresnis vertinimas stipriausių pasų reitinge – lietuviškasis užima net devintą vietą. Tautiečiams iš anksto vizos įsigyti nereikia į 180 valstybių.
O kol lietuviai keliauja, mūsų šalį lankantys turistai gali jaustis išties saugūs, pagal šį standartą pasaulio reitinge balansuoja 30-uke. 30-oje vietoje mūsų šalis ir žodžio laisvės reitinge. Tiesa, kiek liūdnesnės naujienos tautiečiams besidžiaugusiems esą greičiausiu internetu pasaulyje – šiuo metu iš 50 valstybių užimame 21 vietą. Mūsų šalį jau aplenkė ir latviai, ir estai.
