Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ukrainą užpuolusios Rusijos artilerija negali šaudyti be perstojo. Putino galvažudžiams reikia amunicijos, o šios gamyba neįmanoma be specifinių komponentų, kurių Kremlius pats neturi.
„Rusija nėra ta valstybė, kuri kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, jinai paprastai juos superka. Tam, kad turėtų efektyvią ginkluotę, rusams reikia turėti priėjimą prie aukštos pridėtinės vertės sudedamųjų dalių. Pagrindinės sudedamosios dalys: elektronika, įvairūs „čipsai“, aukštos kokybės plienas“, – vardijo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Sankcijas vis tiek apeina
Nors Vakarų valstybės Rusijai taiko sankcijas, Kremlius sėkmingai sugeba jas apeiti. Artilerijai būtinų komponentų kelią sekė bendra ukrainiečių ir britų tyrėjų grupė. Pasirodo, kare naudojamos technologijos keliavo ir per Lietuvą, kurios verslininkai prisidėjo prie 2,5 proc. mikroschemų, procesorių ir kito eksporto, skirto Rusijos artilerijai.
„Šios dalys paprastai naudojamos toje pačioje raketoje tam, kad būtų galima ją nutaikyti kažkur, valdyti skrydį. Tas pats yra aukšto slėgio vamzdžiai, tankų arba patrankų vamzdžiai, kurie turi atlaikyti ilgą nusidėvėjimą ir slėgį“, – pabrėžė D. Antanaitis.
Lietuva tokia yra ne vienintelė. Rusijai padėjo ir Taivano, Pietų Korėjos, Vokietijos, Serbijos bei kitų šalių verslas. Tiesa, buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis aiškino, kad Lietuvos verslas atliko tik tarpininkės vaidmenį.
„Vienas dalykas – prekės, pagamintos Lietuvoje, kita yra prekės, važiuojančios per Lietuvą. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai visoje pasaulio rinkoje nėra didžiuliai žaidėjai, lyginant su Vokietija, Japonija ar Korėja, bet mūsų logistikos sektorius ilgus metus dirbo visai Europos pramonei, veždamas prekes iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus. Natūralu, kad dalis tų prekių vis dar tais senaisiais koridoriais važiuoja ar važiuodavo prieš kelis metus“, – dėstė K. Žemaitis.
Tiesa, tyrimas neatskleidžia, kokios konkrečios įmonės, kokiais konkrečiais keliais per trečiąsias šalis apeidinėjo sankcijas ir gabeno į Rusiją artilerijai reikalingas technologijas.
„Aš galiu tik patvirtinti faktą, kad bent kelios Lietuvos įmonės yra gavusios baudas už sankcijų pažeidimus. Mano žiniomis, logistikos. Absoliuti dauguma Lietuvos verslininkų yra sąžiningi ir etiški, bet visada šaukštą deguto medaus statinėje galime rasti“, – pridėjo K. Žemaitis.
Lietuvos banko specialistai peržvelgė Lietuvos eksporto į Rusiją duomenis. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos verslininkai pradėjo elgtis kitaip.
„Po 2022-ų metų mes pastebėjome, kad tas reeksportas į NVS šalis buvo ženkliai išaugęs, tačiau 2023-iais metais buvusi Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris apriboja tokių prekių pakeitimą per sieną. Ir ką mes dabar matome tai, kad nuo 2023-ių metų vidurio tas prekių reeksportas labai sparčiai lėtėja“, – teigė Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas K. Vasiliauskas.
Lietuvos banko atstovas kalbėjo apie sprendimą, kuriuo buvo uždrausta per Rusiją vežti prekes į trečiąsias šalis.
„Mes turėjom tokią paradoksalią situaciją, kai prekės, jautrios prekės, kurių negalima buvo eksportuoti į Rusiją arba Baltarusiją, jos galėjo važiuoti per Rusiją ir Baltarusiją, tarkim, į Kazachstaną, daug tų prekių, važiuodamos duobėtais Rusijos keliais, iškrisdavo Rusijoje ir jos net nepasiekdavo Kazachstano“, – sankcijų apėjimo schemą paaiškino K. Žemaitis.
Žada keisti tvarką
Premjeras Gintautas Paluckas radijo stočiai „M-1“ penktadienį aiškino, kad, jo žiniomis, sankcionuotos ar dvigubos paskirties lietuviškos prekės iš Lietuvos į frontą nepateko. Ginčai dėl dvigubos paskirties prekių tądien tęsėsi ir Seime.
Tiesa, diskusijos vyko dėl jų gabenimo lėktuvais. Anksčiau Ingridos Šimonytės vyriausybė parengė sąrašą, kuriame buvo išvardintos šalys, į kurias tokias prekes galima skraidinti. O naujoji valdžia šią tvarką žada keisti.
„Švelninimas, be abejonės, yra geresnė žinia Kremliui, kuris ieško įvairiais būdais, kaip galima greičiau apeiti sankcijas, nesilaikyti įgaliojimų ir greičiau pasiekti tai, kad gauti tas prekes, kurios reikalingos jiems“, – dėmesį atkreipė konservatorius Mindaugas Lingė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atsisakyti valstybių sąrašo ir įvesti bendrą tvarką visoms valstybėms.
„Sankcijos turi veikti, jos turi būti efektyvios, bet koks apeidinėjimas turi būti užkardomas. Tai turi būti daroma efektyviomis priemonėmis. Įsipareigojimas užtikrinti, kad tas, kuris yra užsakovas šių prekių, jis raštu patvirtina, kad prekės nebus reeksportuojamos į Rusiją, lygiai taip pat sutinka, kad bus galimi patikrinimai, jog tos prekės yra ten, kur yra“, – dėstė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Jeigu buvo priekaištas galiojančiai tvarkai, kad ją nesudėtinga apeiti, jeigu labai nori, tai šitą pakeitimą apeiti bus lygiai taip pat nesudėtinga“, – šyptelėjo konservatorė I. Šimonytė.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, patobulintas prekių gabenimo oru reguliavimas darys mažiau žalos Lietuvos ekonomikai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
