Remiantis JAV teise, po trijų mėnesių Joe Bideno administracija turės įvesti naujas sankcijas. 2019-aisiais analogiškoje situacijoje D. Trumpas pasirinko pačius silpniausius ribojimus iš jam pateiktų įmanomų. Toli gražu nėra jokios garantijos, kad dabar JAV pasielgs taip pat. Ypač, jeigu per tą laiką amerikiečiai galutinai įsitikintų Rusijos sąsajomis su programišių išpuoliu praėjusių metų pabaigoje.
Sankcijos iš esmės atkartoja jau skelbtas 2018-aisiais
Dalis sankcijų paketo liečia asmenis ir institucijas, kurios, anot J. Bideno administracijos, atsako už A. Navalno nuodijimą ir tolimesnį baudžiamąjį persekiojimą. Visi jie ir iki šiol buvo amerikiečių sankcijų sąrašuose. Naujas subjektas – 27-asis Rusijos gynybos ministerijos mokslinis centras. Tai yra laboratorija kuri netgi turi Cheminio ginklo draudimo organizacijos akreditaciją cheminio ginklo tyrimams.
Didžioji dalis sankcijų tik pakartoja tas, kurias 2018-aisiais jau įvedė ankstesniojo JAV prezidento administracija. Šių sankcijų pagrindas – dar 1991-aisiais priimtas cheminių ir biologinių ginklų įstatymas, kuriame numatytos sankcijos prieš tas šalis, kurios pažeidžia tarptautinę teisę ir panaudoja cheminį ar biologinį ginklus.
Ten yra aiškiai nurodytos sankcijos, kurių JAV turi imtis prieš tokią valstybę. „JAV ginkluotės ar jos dalių prekybos draudimas Rusijai“, „Visų Rusijos karinės pramonės komplekso finansavimo draudimas“, „Bet kokios JAV pagalbos Rusijai draudimas, išskyrus humanitarinę“, „Draudimas bet kuriai JAV valstybės institucijai suteikti kreditų Rusijai“, „JAV gamybos dvigubos paskirties produkcijos eksporto (ar reeksporto per trečiąsias šalis) draudimas“.
Įstatymas numato, kad administracija gali taikyti išimtis pavieniams tokios šalies, kuriai taikomos sankcijos, piliečiams, jeigu tai yra svarbu pačioms JAV. D. Trumpas 2018-aisiais pasinaudojo šia teise ir sudarė labai platų sąrašą, ko sankcijos nepalietė: nepateko į sąrašus viskas, kas susiję su bendradarbiavimu su Rusija kosmose, ne karinės bendrovės iš Rusijos išsaugojo teisę gauti iš JAV dvigubos paskirties prekes ar technologijas. Tiekimo draudimas buvo taikomas tik konkrečiam „kariuomenės gavėjų“ sąrašui. Buvo leidžiamas atsarginių dalių eksportas jau anksčiau parduotoms prekėms ar technologijoms.
J. Bideno administracija, iš esmės pakartojusi tas pačias 2018-ųjų sankcijas (tik šįkart dėl cheminio ginklo panaudojimo prieš A. Navalną), gerokai sutrumpino išimčių sąrašą. Paliekama bendradarbiavimo kosmose sritis, tačiau net ir čia apsiribojama tik jau galiojančiomis tarptautinėmis sutartimis ir jų vykdymu. Bendradarbiavimas kosmose su Rusijos privačiomis bendrovėmis bus nutrauktas po pusmetį truksiančio „pereinamojo laikotarpio“.
Rusijos bendrovės, net ne tik susijusios su kariuomene, nebegalės įsigyti dvigubos paskirties prekių ir technologijų, rašoma „Meduza“.
Atšaukiamas ir atsarginių dalių tiekimas jau anksčiau įsigytai technikai (išskyrus civilinę aviaciją).
Tiesa, Rusija jau ir anksčiau yra susidūrusi su panašaus pobūdžio sankcijomis (pavyzdžiui, 2014-ųjų Krymo aneksijos atveju) ir valstybei, jos funkcionavimui, tai didelės įtakos neturės. Pavyzdžiui, 2014-aisiais nukentėjo daugelis valstybinių programų – nuo MS-21 lėktuvo kūrimo iki naujų karinių ir komercinės paskirties palydovų.
Privatus Rusijos sektorius dėl šių sankcijų taip pat vargu ar nukentės dėl paprastos priežasties – daugelis jų turėjo problemų su technologijų ar prekių įsigijimu ir anksčiau. Dėl jau įvestų įvairių sankcijų prekyba faktiškai nutrūkusi mažiausiai metus.
Ar tai reiškia, kad sankcijos Rusijai nebaisios?
Nepaisant to, kad dabar buvo pasirinktas formalus sankcijų paketas, J. Bideno ryžtas griežtinti sankcijų politiką gali brangiai atsieiti Rusijai. Esmė tame, kad dabartinės sankcijos faktiškai neišvengiamai jau netolimoje ateityje reiškia daug griežtesnes sankcijas.
Tame pačiame 1991-ųjų įstatyme dėl cheminio ginklo panaudojimo yra aiškiai nurodyta, kad valstybei, kuriai jau įvestos sankcijos dėl cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo, „nepasitaisius“ (nebus garantijų, kad ateityje tokio pobūdžio ginkluotė daugiau niekada nebus panaudota ir pan.), tai jai bus skiriamos griežtesnės sankcijos.
Pagal įstatymą jau po trijų mėnesių už A. Navalno nuodijimą bus paskirtos naujos sankcijos. Tą patį turėjo daryti ir D. Trumpas Skripalių nuodijimo atveju (tiesa, jis gerokai uždelsė ir antrąjį sankcijų paketą įvedė tik po metų – 2019-ųjų rugpjūtį).
Įstatyme yra aiškiai numatyta, kad prezidentas turi rinktis iš šešių sankcijų punktų ir išsirinkti mažiausiai tris iš jų. D. Trumpas 2019-aisiais parinko patį nuosaikiausią variantą iš visų įmanomų: JAV įsipareigojo trukdyti Rusijai gauti kreditų iš TVF ir Pasaulio banko, praplėtė draudžiamo eksporto sąrašus ir uždraudė JAV bankams ir kitoms finansinėms organizacijoms pirkti naujai išleistų Rusijos valiutos obligacijų.
Visa tai stipriai nepaveikė Rusijos ekonomikos ir finansų: maža to, JAV bendrovėms paliko teisę įsigyti Rusijos federalinės skolos obligacijas. Tuometiniai D. Trumpo oponentai demokratai bandė Kongrese priimti „sankcijų iš pragaro“ įstatymą, kuris draustų JAV bankams įsigyti Rusijos skolos obligacijas. Tačiau 2020-aisiais buvo imtasi tarpinio varianto – tik laikinai uždrausti įsigijimą ir tik tų obligacijų, kurios yra naujai išleistos. Tikėtina, kad demokrato J. Bideno administracija grįš prie šio klausimo.
Sankcijos Rusijos skolai gali skaudžiai atsiliepti šalies ekonomikai. Šios finansinės operacijos dėka yra padengiamas biudžeto deficitas, kilęs dėl koronaviruso sukeltos krizės. Kalbama čia apie milžiniškas sumas: Rusijos finansų ministerijos 2021-ųjų pirmojo ketvirčio tikslas – išplatinti skolos obligacijų už trilijoną rublių. 20-25 proc. Rusijos rublių skolos tradiciškai įsigyja užsieniečiai, įskaitant ir JAV bankus, rašoma „Meduza“.
Rusijai taip pat kyla grėsmė, kad rinkų dalyviai pradės masiškai trauktis iš „rublinių aktyvų“. Taip jau buvo 2018-2019 metais, kuomet buvo laukiama sankcijų. Rublio vertė tuomet stipriai krito, nepaisant gana aukštų naftos kainų.
Kitos sankcijos – taip pat pakeliui
Maža to, JAV gali net ir nelaukti tų trijų mėnesių. Amerikiečiai dar negali atsitokėti nuo įžūlaus programišių išpuolio, kuris paaiškėjo praėjusių metų gruodį. Jeigu, kaip dabar manoma, už to stovi Rusija – sankcijos gali pasirodyti ir daug greičiau.
„Amerikos balso“ kalbintas Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as patvirtino, kad jau gegužės mėnesį gali būti paskelbtos naujos sankcijos dujotekio „Nord Stream 2“ rangovams ir kartu su projektu dirbančioms įmonėms.
„Vašingtonas gerai supranta grėsmę, kurią kelia Rusija“, – aiškino jis, turėdamas omenyje šios šalies norą daryti įtaką šalims, kurios yra ir nutolusios nuo jos sienų.
Kovo 5-ąją „Bloomberg“ šaltiniai patvirtino, kad JAV ir Didžioji Britanija ruošia papildomas sankcijas Rusijai dėl cheminio ginklo panaudojimo.
Šalys numato įvairius sankcijų paketus, įskaitant ir sankcijas Rusijos oligarchams ar priemones, nukreiptas į Rusijos skolos obligacijas. Pasak šaltinių, sankcijos bus įvestos, jeigu Rusijos valdžia ir toliau trukdys politiko A. Navalno nuodijimo bylos tyrimą.
