Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praėjusią savaitę teigė, jog svarbiausias pertvarkos tikslas yra atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis palaiko tokią kryptį, tačiau sako, kad vis dar yra daug neaiškumų, be to, problemos sprendimas yra paviršutiniškas.
Anot ministerijos, bedarbio statuso netekęs žmogus bus draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Ekspertai: užimtumo reformos kryptis gera, bet visiškai problemos neišspręs
Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą skatinant bedarbius greičiau susirasti darbą, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad reformos kryptis yra gera – ji sumažins oficialų nedarbą, tačiau visiškai problemos neišspręs.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis palaiko tokią kryptį, tačiau sako, kad vis dar yra daug neaiškumų, be to, problemos sprendimas yra paviršutiniškas.
„Kryptis teisinga, bet mums nesuprantama ypatinga skuba ir kai žiūri į sprendinius, jie yra gana paviršutiniški ir negiluminiai. Be to, kad pakeičia vieną statusą į kitą, jie iš principo palieka lengvatas tiems, kurie nepasiruošę ir nenori dirbti“, – BNS sakė A. Romanovskis.
Jis pažymėjo, jog ir dabar teisės aktai leidžia žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašo, jeigu jis atsisako darbo, tačiau praktiškai, anot jo, tai nedaroma. Verslo atstovai siūlė, jog dirbti nepasirengusiais žmonėmis turėtų rūpintis savivalda ir socialinė sistema.
„Nesprendžiama ir problema, kaip su žmonėmis, kurie buvo daug uždirbantys, kurie yra Užimtumo tarnyboje, nesusiranda darbo pagal savo kvalifikaciją. Pagal šitą principą jiems pasiūlys gerokai mažesnį ir nebūtinai jų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir jie turės sutikti arba taps tie nepasiruošę darbui. Tai nelogiška“, – svarstė A. Romanovskis.
Anot jo, planuojama reforma pakeis statistiką, sumažins oficialų nedarbą, tačiau struktūrinių pokyčių nebus.
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka mano, jog reforma yra tinkama, tik gerokai pavėlavusi.
„Einama tinkama linkme, tik stebėjausi daug metų, kodėl girdėdami kalbas, jog bedarbiai nenori dirbti, dėl to nesiimama jokių priemonių. Pagal tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos bedarbio apibrėžimą jis turi atitikti tris sąlygas: nedirba, yra pasirengęs dirbti ir aktyviai ieško darbo. Tai situacija buvo tikrai nenormali ir galbūt siūlomi konkretūs apribojimai ją keis“, – BNS sakė R. Lazutka.
Pasak jo, sunkiausia bus ne identifikuoti nelegaliai dirbančius, bet sugrąžinti juos į legalią darbo rinką. Anot ekonomisto, viena pagrindinių problemų, kodėl žmonės vengia legalaus darbo, yra įvairūs įsiskolinimai – nesumokėti alimentai, įvairios baudos, pradelstos sąskaitos už komunalines paslaugas.
„Antstoliai paprastai yra areštavę jų bankų sąskaitas ir jeigu jie dirbtų legaliai, privalomi atskaitymai „suvalgytų“ jų atlyginimą, todėl jie nemato prasmės to daryti. Kaip įvedus apribojimus bus dorojamasi su šia problema, nėra iki galo aišku“, – sakė jis.
Anot jo, siūloma reforma bent laikinai sumažins registruotą nedarbą, tačiau vis tiek neišspręs gyventojų užimtumo problemos.
„Pagal Užimtumo tarnybą yra apie 200 tūkst. registruotų bedarbių ir apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų, kurios labiau sukoncentruotos didmiesčiuose, o bedarbiai kaip tik priešingai – rajonų centruose, miesteliuose, kaimuose. Taigi, yra neatitikimas ir nedarbo problemos tikrai nebus tokiu būdu išspręstos“, – sakė A. Lazutka.
Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.
