„Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.
„Stringa prekių ir jų komponentų pristatymas, ypač iš Kinijos. Tad tam tikrų prekių kategorijų gali nebelikti. Panaši situacija buvo vasarą, kai nebeliko dviračių. O paklausa – priešingai – sparčiai išaugo.
Panašią situaciją galime matyti ir prieš Kalėdas. Vienos populiariausių kalėdinių dovanų – elektroniniai prietaisai. Tad tikėtina, kad su jų trūkumu netrukus galime ir susidurti“, – pasakojo ekonomistas.
Todėl, pasak Ž. Maurico, geriausia reikalingus daiktus ar dovanas nusipirkti iš anksto.
„Juk visoje Europoje transporto įmonėse trūksta darbuotojų, tad klausimas, ar visas prekes spės atvežti. Dar viskas priklausys ir nuo epidemiologinės situacijos. Paradoksalu, bet kuo ji bus prastesnė, tuo labiau augs prekių vartojimas.
Pernai panašią situaciją matėme, kai žmonės negalėjo keliauti. O juk paprastai kelionių prasme žiemos šventinis laikotarpis toks pats intensyvus, kaip ir vasaros. Jeigu ir šiemet žmones mažiau keliaus, naudosis kitomis paslaugomis, jiems liks daugiau pinigų ir jie ims galvoti, kad reikia pirkti dar daugiau kalėdinių dovanų“, – prognozavo ekonomistas.
Todėl, anot jo, reikėtų elgtis priešingai – dovanoti ne daiktus, bet paslaugas.
„Taip palaikytume verslininkus, kurie pernai negalėjo teikti paslaugų. Taip pat svarbus ir ekologinis aspektas.
Kalėdiniu laikotarpiu žmonės daugiausiai iššvaisto įvairių resursų. Jie priperka dovanų, kurių dažnam nereikia, todėl praėjus šventėms ieško būdų, kaip tų dovanų atsikratyti. O juk tiems daiktams pagaminti buvo reikalingi resursai, kurių paskui niekam nebereikia“, – pastebėjo ekonomistas.
Už prekes tenka mokėti brangiau
Kitas ekonomistas Marius Dubnikovas irgi sakė, kad kainos artimiausiu metu toliau augs.
„Tiekimo grandinės dar neatsistatė po praėjusių karantinų, kai buvo iššluoti sandėliai. Šiuo metu elektroninių prekių infliacija siekia apie 5 proc. tikėtina, kad ji gali kilti iki 10 proc.
Tačiau šiuo metu reikėtų diskutuoti ne apie kainą, bet apskritai galimybes įsigyti norimus produktus. Nėra paprasta įsigyti norimą prekę, nes jos tiesiog nėra parduotuvės lentynoje. Todėl žmonės ieško alternatyvų ir dažniausiai jiems tenka pirkti kitus brangesnius prietaisus. Dažnu atveju gyventojai tokių prekių būtų net nepirkę, bet šiuo atveju jie neturi kitos išeities“, – pastebėjo ekonomistas.
Vis tik, jo teigimu, dauguma gyventojų jau pernai prisipirko daug elektroninių prietaisų, taip pat atsinaujino namus naujais baldais. Tad šiemet panašios pirkimo bangos sunku tikėtis.
„Juk gyvenimas grįžta į buvusias vėžes, žmonės pradėjo keliauti. Šiuo metu atsirado tokios kelionių kryptys, kurių prieš metus nebuvo. Be to, šiuo metu situacija dėl koronaviruso pandemijos gana sudėtinga. Tačiau žmonės vis dažniau į tai numoja ranka ir keliauja“, – pasakojo ekonomistas.
Kitais metais brangs paslaugos?
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorės Kotrynos Tomaševičienės teigimu, šiuo metu opiausias klausimas – pakilusios žaliavų kainos.
„Brango pramoniniai metalai, mediena, nafta, energetiniai ištekliai. Išskiriant naftą, jos kaina nėra rekordinėse aukštumose, kokių nebūtume matę. Jos kaina buvo smarkiai nukritusi, tad dabar atsistatė į priešpandeminį lygį. Naftos kaina stabilizuojasi.
Žaliavų kainos lemia brangesnę gamybą. Tačiau užtrunka kol aukštesnė kaina pasiekia ir galutinį vartotoją. Gamintojai bando absorbuoti kainą, kad vartotojai kuo mažiau pajustų kainų augimą. Daugiausiai brango prekės, spartesnio paslaugų kainų augimo galima tikėtis kitais metais.
Tikimasi, kad kitais metais žmonės daugiau ir ims vartoti paslaugas, o ne prekes“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
Anksčiau ar vėliau prekių pritrūks
„Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas sakė, kad prekių tiekimo grandinių trikdžiai tikrai jaučiami.
„Tačiau tam pasiruošėme iš anksto, kad prekių prekybos centre internete nesumažėtų. Vos pradėję justi tiekimo sutrikimus ir supratę, kad laukia kainų kilimas, padidinome įsigyjamų prekių kiekius. Papildomai investavome į produktus, kuriuos šiuo metu sandėliuojame ir siūlome pirkėjams.
Taip pat vykdome plėtrą. Nuolat auga po mūsų stogu prekiaujančių skirtingų pardavėjų skaičius. Tai reiškia, kad jie savo kanalais ir pajėgomis mezga prekybinius ryšius ir ieško sprendimų“, – komentavo rinkodaros vadovas.
Jo teigimu, rinkoje trūkstant kažkurių produktų, jų anksčiau ar vėliau pritrūks ir didžiausi prekybos centrai.
Anot E. Kačerausko, anksčiau jau duotas patarimas neatidėti kalėdinio pasiruošimo paskutinei dienai lieka galioti.
„Prasidėjus galimybių paso patikrai, prekybos centre internete stebime nedidelį pirkėjų srauto suaktyvėjimą, kuris siekia apie 10 procentų. Jis neprilygsta tiems srauto šuoliams, kuriuos fiksavome anksčiau – prasidėjus masiniams karantino apribojimams.
Tiesa, prognozuojame, kad apsipirkimą internete besirenkančiųjų srautas dar gali augti. Elektroninės prekybos centre neprekiaujame tik pirmojo būtinumo prekėmis, kurių pritrūktų iš karto. Todėl neabejojame, kad būtent mūsų elektroninės prekybos centrą aplankys pirkėjai tuo atveju, jei prireiks įsigyti vieną ar kitą daiktą“, – pastebėjo E. Kačerauskas.
