Praėjusį mėnesį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 86 euro už megavatvalandę (MWh). Kaip rodo biržos duomenys, lyginant su praėjusiu mėnesiu, rugsėjį didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje brango 41 proc. iki 124 eurų už MWh.
„Sumažėjus elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir esant mažesniam „NordBalt“ bei „LitPol Link“ jungčių išnaudojimui dėl buvusių planinių darbų, išaugo šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje, kuri kompensavo daugiau nei 40 proc. suvartojimo. Europos elektros kainų priklausomybę nuo atsinaujinančių išteklių gerai iliustruoja rugsėjo 23 dieną Vokietijos zonoje susidariusi unikali situacija. Valandinė elektros kaina 7 valandą dar siekė 154 eurų už /MWh, o 13 valandą maksimalaus suvartojimo metu, kuomet išaugo saulės ir vėjo generacija, jau buvo nukritusi iki 0,12 eurų už MWh“, – pranešime rugsėjo kainą komentuoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak operatorės, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo visoje Europoje rekordiškai brangios dujos. Taip pat dominuojant šiluminių elektrinių gamybai, jų savikainą didina apyvartiniai taršos leidimai.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išliko stabilus ir siekė 985 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros suvartojimo.
Elektros gamyba Lietuvoje per mėnesį išaugo 36 proc. iki 427 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį rugsėjį sudarė šiluminės elektrinės, pagaminusios 51proc. elektros, vėjo elektrinės gamino 24 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 18 proc., likusios elektrinės gamino 7 proc.
Bendras importo srautas sudarė 59 proc. šalies suvartojimo. Daugiausiai – 60 proc. buvo importuojama iš Latvijos, 24 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. – iš Lenkijos, likusi 5 proc. dalis – iš trečiųjų šalių.