Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
Daugelis svarsto, ar kreditingumo reitingas gali sumažėti dėl to, kai dėl paskolos gavimo sąlygų kreipiatės į kelis ar daugiau skirtingų kredito įstaigų, o galbūt tiesiog jau esate pasiėmę vartojimo kreditą, nusipirkę kažką lizingu, tarkime, automobilį.
Šalyje veikiančių bankų atstovai naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokie pagrindiniai faktoriai gali nulemti, kad jums pinigų tiesiog neduos.
Stebi, ar sumokėjote komunalinius mokesčius
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo direktorius Tomas Pulikas paaiškina, kad jeigu gyventojai apsisprendė pasiskolinti pinigų būstui, tačiau yra pasinaudoję vartojimo paskolos galimybe, tai nebūtinai reikš, kad jūsų kreditingumas bus vertinamas neigiamai.
„Laiku vykdomi įsipareigojimui bankui, kaip tik yra požymis, kad klientas sugeba atsakingai elgtis su savo finansais ir pareigingai laikosi prisiimtų įsipareigojimų.
Žinoma, paskolos suteikimo galimybės priklausys ir nuo kitų tokių faktorių, kaip: tvarios pajamos, sukauptas pradinis įnašas, pajamų ir įsipareigojimų santykis, kuris turėtų neviršyti 40 proc.“ – vardijo T. Pulikas
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras sako, kad bankas vadovaujasi savo kredito rizikos vertinimo metodologija, o ne kitų institucijų sudaromu gyventojo kredito reitingu.
„Kiekvieno iš mūsų kredito istoriją sudaro tiek finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto, vartojimo paskolų, lizingo mokėjimo drausmingumas, tiek įsiskolinimų įvairiems paslaugų teikėjams ar įstaigoms apžvalga – tarkime, už elektrą, šildymą, telekomunikacijų paslaugas, šiukšlių išvežimą“, – paaiškino M. Kieras.
Be to, pašnekovas užsimena, kad anksčiau turėtos ir jau grąžintos vartojimo paskolos faktas įtakos kliento kredito reitingui neturi.
„Jei skolintis būstui norintis SEB banko klientas vartojimo paskolą turėjo mūsų banke ir ją grąžindamas įmokas mokėjo laiku, tai jo kredito reitingui atsiliepia teigiamai, nes atliktų mokėjimų istorija žymi gebėjimą atsakingai vykdyti ir padengti prisiimtus įsipareigojimus“, – komentavo jis.
Tuo metu „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius antrina ir sako, kad jo atstovaujama įstaiga nesiremia jokios išorinės kompanijos nustatytu kredito reitingu.
„Kiekvieno kliento situaciją vertiname individualiai. Priimdami sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo, tikriname kliento pajamas ir išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją.
Be to, remiamės Atsakingo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad asmens finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. jo gaunamų pajamų“, – teigė E. Jurevičius.
Kaip „užgesinti gaisrus“
Banko atstovai taip pat išsklaido mitą, kad gyventojų kreditingumo reitingas gali būti vertinamas blogiau, jei gyventojai nuspręstų užklausas dėl pasiskolinimo galimybės pateikti kelioms ar daugiau kredito įstaigų.
„Svarbiausia yra laiku apmokamos sąskaitos už įvairias paslaugas ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Tad būstui norintis pasiskolinti gyventojas laisvai gali kreiptis į kelias finansų įstaigas, gauti jų pasiūlymus, palyginti sąlygas ir pasirinkti jam ar jai labiausiai tinkantį pasiūlymą“, – teigė T. Pulikas.
E. Jurevičius antrina ir ramina gyventojus, kad jie gali dėl skolinimosi sąlygų teirautis į bet kurios kredito įstaigos atstovus.
Vertindami kliento galimybes gauti būsto paskolą, vertiname jo pajamas ir išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją.
Suprantame, kad būsto paskolai – ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui – visi nori gauti geriausias sąlygas, tad kreipimasis į kelis bankus vienu metu negali daryti jokios įtakos galutiniam sprendimui ją suteikti ar nesuteikti“, – sakė jis.
SEB banko atstovas M. Kieras taip pat tikina, kad gyventojams nėra užkertamas kelias kreiptis į kitas kredito įstaigos, tačiau primena – jei bus pradelsiamos įmokos, ateityje tai gali sukelti sunkumų.
„Laiku nemokamos įmokos turi neigiamą įtaką asmens kredito istorijai. Dėl neigiamos kredito istorijos ateityje būtų sunkiau ir brangiau pasiskolinti iš Lietuvos bankų ir kitų įmonių kitoms reikmėms
<...> Vertiname kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientas turi arba yra turėjęs skolų, kaip vykdo savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jei asmuo šiuo metu vėluoja vykdyti kitus savo prisiimtus įsipareigojimus, tai blogina kliento kredito istorijos įvertinimą), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Kalbinti bankų atstovai primena, kad jeigu yra nusprendžiama skolinti, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti pinigų, kuriuos vėliau galėtumėte išleisti savo tikslams įgyvendinti.
Tačiau T. Pulikas perspėja, kad net ir tuo atveju, jeigu pradelstos sumos už kai kurias paslaugas bus nedidelės, tai vis tiek gali daryti įtaką jūsų kreditingumo istorijai, o taip pat kai kuriais atvejais ir brangiau pasiskolinti iš Lietuvos bankų ir kitų įmonių.
„Dažniausiai susiduriama su pradelstais mokėjimais už telekomunikacijų ar kitas paslaugas. Tokiais atvejais pradelstos sumos dažnu atveju nebūna didelės ir neužkerta kelio gauti finansavimą būstui, tačiau dėl tokių įrašų savo kredito istorijoje gyventojas gali gauti ne tokias palankias finansavimo sąlygas“, – kalbėjo T. Pulikas.
Tuo metu „Luminor“ banko atstovas E. Jurevičius tikina, kad kredito įstaiga vertina klientų įsipareigojimus ir galiausiai daro išvadas. Pavyzdžiui, ar skolos kartojasi dėl kliento neatsakingo požiūrio į mokėjimus, ar jos nulemtos finansinių sunkumų, kiek yra tikėtina, kad skolos gali kartotis ateityje.
„Jeigu klientas turi racionalų ir priimtiną paaiškinimą dėl buvusių skolų, bankas į tai visuomet atsižvelgia. Pavyzdžiui, klientas gali nežinoti apie nedidelės skolos susidarymą, nes nebuvo informuotas, kai buvo nutrauktos paslaugų sutartys ir pan.“, – kalbėjo jis.
Tačiau skolos perdavimas anstoliams dažnu atveju, pasak E. Jurevičiaus, perspėja apie ilgalaikį kliento finansinių įsipareigojimų nevykdymą, o tai vertinama itin rimtai.
„Planuodami kreiptis į banką dėl būsto paskolos, reikėtų, kaip įmanoma anksčiau susipažinti su savo, o jeigu paskola imama su partneriu – abiejų asmenų – kredito istorijomis. Jeigu klientai turi tam tikrų įsiskolinimų ar vėluojančių mokėjimų, geriausia, ką jie gali padaryti – kuo greičiau juos padengti.
„Užgesinus gaisrus“, reikėtų išsiugdyti įprotį finansinės higienos laikytis nuolatos – t.y. realistiškai įvertinti savo galimybes prieš įsigyjant didesnius pirkinius ar finansiškai įsipareigojant, laiku sumokėti įvairias ryšio, interneto, komunalinių paslaugų sąskaitas ir turimų paskolų įmokas“, – patarė banko specialistas.
Ko gali tikėtis gyventojai ateityje?
Pašnekovas T. Pulikas užsimena, kad „Swedbank“ taikomi esminiai reikalavimai būsto paskolas norintiems gauti gyventojams nesikeitė pastaruosius kelerius metus. Tačiau dabar, pasak jo, situacija pasikeitė.
„Bendra situacija būsto rinkoje yra visai kitokia dėl dviejų priežasčių – pastebimai išaugusių būstų kainų ir pakilusio Euribor rodiklio. Šios dvi aplinkybės gerokai keitė būsto įperkamumą, o gyventojai tapo atsargesni, ilgiau svarsto sprendimą dėl būsto įsigijimo, kai kurie laukia didesnio apibrėžtumo dėl palūkanų ir NT kainų krypties.
Per 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, sulaukėme penktadaliu mažiau gyventojų užklausų dėl būsto įsigijimo su paskola. Bendra „Swedbank“ suteikta suma būsto finansavimui praėjusiais metais sudarė apie 630 mln. eurų, kuri taip pat buvo penktadaliu mažesnė negu ankstesniais metais“, – kalbėjo pašnekovas.
Banko atstovas viliasi, kad Euribor, greičiausiai, jau pasiekė piką ir antroje metų pusėje gali pradėti mažėti.
„Atitinkamai sumažės ir būsto paskolų palūkanos. Be to, gyventojų galimybes įpirkti būstą gerins toliau besitęsiantis atlyginimų augimas, todėl būsto įperkamumas vėl pradės augti“, – svarstė T. Pulikas.
SEB banko specialistas M. Kieras vertina, kad pernai dėl sulėtėjusios nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo buvo sulaukta penktadaliu mažesnio klientų būsto paraiškų kiekio.
„Gyventojus nuo būsto pirkimo labiausiai stabdė padidėjusios Euribor palūkanų normos, dėl didelės infliacijos buvusios sudėtingesnės sąlygos sukaupti pradinį įnašą. Matome, kad gyventojai patys atsargiau vertina savo galimybes skolintis.
SEB banke ir toliau būsto paskolas daugiausiai suteikiame klientams, kurie įsigyja pagrindinį būstą gyvenimui, tačiau pernai pastebėjome, kad dar labiau sumenko skaičius tų, kurie nori skolintis antrojo būsto įsigijimui“, – teigė jis.
Dėl paskolos būstui dažniau kreipiasi vyresni žmonės
E. Jurevičius sako, kad paskolų suteikimo sąlygos iš esmės nepakito. Tuo metu Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą, pasak jo, nemažėja.
„Tačiau dėl išaugusio Euribor ir padidėjusių nekilnojamojo turto kainų matome pokyčių savo klientų bazėje. Pavyzdžiui, sąlyginai neseniai mokslus baigusiems ir į darbo rinką įsiliejusiems asmenims pasidarė sunkiau suspėti sukaupti reikiamą pradinį įnašą arba jų pajamos šiuo metu nėra pakankamos norimo dydžio paskolai gauti.
Tad dabar dėl būsto paskolos dažniau kreipiasi 30–40 metų amžiaus asmenys, padaugėjo ir užklausų iš 40–50 metų sulaukusių klientų, kurie siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, – situaciją rinkoje vertino pašnekovas.
Dėl pastarosios priežasties, pasak jo, žmonės, kurie norėjo įsigyti savo nuosavą būstą, dabar šį sprendimą nukėlė vėlesniam laikui.
„Į mūsų finansų patarėjus pastaruoju metu, pasiekus dabartines palūkanų aukštumas, kreipiamasi ne su konkrečiais klausimais apie jau išsirinktą būstą, o dėl finansinių galimybių įvertinimo“, – kalbėjo E. Jurevičius.
Taip blogai nebuvo jau 8 metus
Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.
„Sausis nekilnojamojo turto sandorių rinkoje įprastai būna mažiausiai rezultatyvus iš visų mėnesių – NT įsigyti nusprendę asmenys, tikėtina, visus formalumus jau būna užbaigę praėjusiais metais, o naujų investicinių sprendimų metų pradžioje priimti dar nesiryžta.
Vis dėlto, šių metų sausis atrodo itin kukliai – mažesni įregistruotų butų ir gyvenamųjų namų sandorių skaičiai buvo fiksuoti tik prieš 7–8 metus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 6,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, kai buvo įregistruota 7,5 tūkst. NT objektų pardavimų.
Per sausį visoje šalyje įregistruota 1,8 tūkst. butų pardavimų – 12,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausio mėnesį ir 30,2 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.
Šių metų sausį fiksuotas parduotų butų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per daugiau kaip 8,5 metų – mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (1,5 tūkst.) buvo 2015 metų gegužę.
Vilniuje pirmąjį šių metų mėnesį įregistruota beveik 600 butų pardavimų, arba 18,6 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, Kaune – apie 260 (0,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 140 (10,1 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 600 individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 10,7 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, kai buvo įregistruota apie 670 namų pardavimų.
Šių metų sausį fiksuotas parduotų gyvenamųjų namų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per beveik 7 metus – mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (apie 560) buvo 2017 metų vasarį.
Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota 3,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, kai buvo įregistruota 3,7 tūkst. žemės sklypų sandorių.
