registrų centras

Registrų centras panaikino paramos gavėjo statusą 1,4 tūkst. šalies organizacijų. Statusas panaikintas viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms laiku nepateikus metinių veiklos ataskaitų. „Nors kiekvienais metais organizacijų, kurios dėl nepateiktų finansinių ataskaitų netenka paramos gavėjo statuso, mažėja, tačiau šis skaičius vis dar yra nemažas.

Nors gyvename technologijų amžiuje, pacientai stebisi, kad galimybių patogiai pasiekti savo sveikatos duomenis vis dar nėra pakankamai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi sako, kad pokyčiai – jau pakeliui: ne tik lengviau bus prieinami tyrimų rezultatai, bet jais lengviau galės keistis ir pačios įstaigos. „Kodėl poliklinikos pagal siuntimą padarytą plaučių nuotrauką E. sveikatoje mano gydytojas mato, o aš pats – ne?“ – tokiu pastebėjimu dalinasi ne vienas pacientas.

Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka, rašome banko pranešime žiniasklaidai. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka 2026-uosius pradėjo aktyviai – atskirose NT objektų kategorijose užfiksuoti didžiausi sandorių skaičiai per pastaruosius keletą metų, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras. „Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje neįprastai aktyvi. Sausis ir vasaris tradiciškai nerezultatyviausi metų mėnesiai. Šiemet sausis perkopė simbolinę 10 tūkst.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkai turi galimybę per pirmus tris metų mėnesius pateikti prašymą patikslinti jų turimo NT mokestinę vertę, ir atkreipia dėmesį į svarbiausius akcentus, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto (statinių ir žemės sklypų) masinį vertinimą ir perskaičiuoja vidutines rinkos vertes.

Remiantis Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje būsto perleista už 4,48 mlrd. eurų – 38,2 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia „Verslo žinios“. Skelbiama, kad pernai 2,49 mlrd. eurų buvo išleista įsigyti senesniems butams. Tai didžiausia suma, per metus augusi 43 proc. Tuo metu įsigyti senesniems namams buvo išleista 736 mln. eurų (40,2 proc. daugiau nei prieš metus). Naujos statybos namams išleista 679 mln. eurų – 26 proc.

Registrų centro valdybos narių gretas papildė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos grupės vyresnysis patarėjas Jaunius Petrauskas. Į šias pareigas J. Petrauskas paskirtas antradienį, pranešė Registrų centras. Registrų centro valdybą iš viso sudaro penki nepriklausomi valdybos nariai bei valstybės tarnautojas ir įmonės darbuotojų atstovas. Besibaigiant dabartinės valdybos narių kadencijai šiuo metu vyksta penkių nepriklausomų Registrų centro valdybos narių atranka.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų, sodo namelių ir kitų patalpų bei statinių – mokestinės vertės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios vertės pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ateinančius trejus metus bus naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Registrų centrui šiemet finansines ataskaitas už 2024 metus pateikė 133,1 tūkst. įmonių ir organizacijų, arba 86 proc. visų tokią prievolę turėjusių juridinių asmenų (155,6 tūkst.), pranešė Registrų centras. Pasak jo, tai yra rekordinis ataskaitų skaičius tiek santykine, tiek ir absoliučia išraiška. Ankstesnis rekordas fiksuotas pernai, kai  ataskaitas už 2023 metus pateikė 126,3 tūkst., arba 85 proc. tokią prievolę turėjusių juridinių asmenų, rašoma pranešime.

Šiais metais iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota apie 10 tūkst. neveikiančių įmonių, pranešė Registrų centras. Skelbiama, kad nuo 2020 m. iš registro jau išregistruota apie 82 tūkst. neveikiančių ir privalomų dokumentų neteikiančių juridinių asmenų.

Registrų centras šiais metais iš Juridinių asmenų registro išregistravo apie 10 tūkst. neveikiančių įmonių. Nuo 2020 metų išregistruota apie 82 tūkst. neveikiančių ir privalomų duomenų bei dokumentų neteikiančių juridinių asmenų, pranešė Registrų centras. Nuo 2024 metų rugsėjo įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, numatantys, kad įmonių likvidatorius procedūras turi užbaigti ir registro išregistruoti per vienerius metus nuo šio statuso įregistravimo.

2,6 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų už praėjusius metus. Tą padaryti jos raginamos kuo skubiau, nes kitaip rizikuoja netekti turimo statuso, skelbia Registrų centras. „Paramos gavėjo statusas organizacijoms yra būtinas atributas norint rinkti paramą iš gyventojų ar verslo subjektų ir už gautas pajamas nemokėti pajamų mokesčio.

Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijos vertins, ar e.sveikatos sistemą reikėtų paversti savarankiška sistema, perimant jos administravimą iš dabar tai darančio Registrų centro. Šis ir kiti klausimai buvo aptarti pirmadienį vykusiame ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo bei sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės susitikime.

Spalis – rekordinis nekilnojamojo turto pirkimo mėnuo šiais metais. Per mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota beveik 13 tūkstančių sandorių.  Žmonės perka net ir mažus butus, nors jie kainuoja virš 170 tūkst. eurų. O per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius viršijo 110 tūkstančių. Pasak ekonomistų, pirkėjų aktyvumą skatina augančios algos ir galimybė atsiimti pinigus iš pensijų kaupimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Turėdami žemės sklypą, sodybą ar kitą nekilnojamąjį turtą (NT) greičiausiai nesitikite, kad vieną dieną atvažiuosite ir jo neberasite – viskas bus nugriauta ir pasisavinta svetimo žmogaus be jūsų žinios. Tačiau gyvenime gali nutikti visko. Tokia neįtikėtina istorija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo skaitytojas Viktoras, kuris sako, kad jo žmonai Aurai priklausiusią namų valdą prieš daug metų neteisėtai pasisavino matininkas. „Man nereikia nieko.

Tūkstančiams Lietuvos medikų paralyžiuotas darbas, o kai kurie pacientai negali atsiimti jiems svarbių, gydytojų išrašytų vaistų, nes po atnaujinimo darbų užstrigo „E.sveikatos“ sistema. Sistemą prižiūrintis „Registrų centras“ iki šiol dar neišsprendė trikdžių, tad sistema dirba lėčiau nei įprastai. Sveikatos apsaugos ministrė apgailestauja dėl trikdžių ir prašo medikų bei pacientų pakentėti.

Registrų centras kartu su išorės ekspertais antradienį tęsia E. sveikatos trikdžių šalinimą – iš viso ties sistemos sulėtėjimo priežasčių paieška ir jų šalinimu šiuo metu dirba keliasdešimt IT specialistų. Pirmadienį nepavykus identifikuoti sistemos sulėtėjimą iššaukiančių priežasčių antradienį vėl stebima išaugusi duomenų bazės apkrova ir pailgėję duomenų mainai. „Savaitgalį buvo atliekami didelės apimties E. sveikatos atnaujinimo darbai, kurių metu buvo įdiegta nemažai naujovių.

Pirmadienio rytą gydymo įstaigos viena po kitos dalinasi, kad dėl E. sveikatos sutrikimų gerokai sulėtėjo pacientų registracija arba iš viso nėra galimybės išrašyti vaistų. E. sveikatos tinklalapyje informuojama, kad problema yra sprendžiama. Viena iš apie sutrikimus pranešusių įstaigų – Vilniaus rajono poliklinika.

Trečiąjį šių metų ketvirtį e. varžytynėse ir e. aukcionuose parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 41 mln. eurų, penktadienį pranešė Registrų centras. Centro duomenimis, per šių metų liepą–rugsėjį buvo paskelbta 3,8 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, iš kurių įvyko beveik 1,1 tūkst.  Antstolių skelbtose varžytynėse per ketvirtį parduota turto už 9,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 2,9 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 3,9 mln.

Registrų centras skaičiuoja, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestį, tikėtina, mokės gerokai mažiau žmonių, nei galėtų atrodyti. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad visoje Lietuvoje yra apie 3,3 tūkst. statinių, kurių vertė – daugiau nei 450 tūkst. eurų. „Tame skaičiuje yra ir sutuoktinių, kurie valdo tą turtą, tai tas skaičius sumažėtų dar“, – LRT radijui teigė L. Kanišauskienė. „Jei žiūrėtume per savivaldybes, 80 proc.

Registrų centras skelbia smarkiai išaugusias Lietuvos gyventojų būstų vertes, pagal kurias mokesčių inspekcija kitąmet jau skaičiuos naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius. Per penkerius metus butai ir namai šalyje pabrango maždaug dvigubai, o dar labiau – pajūryje ir Kaune. Nors valdantieji žadėjo, kad mokestis vidutinių gyventojų nepalies, kai kurie ekonomistai jau ragina ruoštis papildomoms išlaidoms, ypač nuomininkams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Registrų centro (RC) paslaugų valdymo direktore paskirta Birutė Purvaneckaitė. Ji turės įgyvendinti RC paslaugų pertvarkos strategiją, penktadienį pranešė RC.    B. Purvaneckaitė pakeitė rugpjūtį įmonę palikusią Dianą Vilytę. Aukščiausio lygio vadovų komandą papildžiusi B. Purvaneckaitė iki šiol didžiąją karjeros dalį praleido padėdama diegti pažangius sprendimus viešajam sektoriui.

Vakar paaiškėjo sąrašas vaikų vardų, kurie šiemet buvo dažniausiai suteikiami naujagimiams. Pasižvalgykite patys, kurie vaikų vardai 2025 metais pelnė didžiausias lietuvių tėvų simpatijas. Šiandien Registrų centras pasidalijo populiariausių šių metų vardų sąrašu. Populiariausi mergaičių vardai Pradėjus dairytis po naujai parengtą Registrų centro populiariausių vaikų vardų sąrašą, galima matyti, kad pirmąją vietą šiemet skynėsi vardas Sofija. Jis tėvų buvo suteiktas net 168 kartus.

Per penkerius metus butų vertė Lietuvoje išaugo maždaug du kartus, kitų statinių – 60-100 proc., trečiadienį pranešė Registrų centras (RC). Kasmetinį masinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikusios įmonės duomenimis, didžiausias augimas – apie 120 proc. – fiksuojamas Palangoje, Kaune ir Birštone, o mažiausias – apie 40-50 proc. – Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonuose ir Pagėgiuose.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2026 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, per penkerius metus didžiausių sostinės verslo ar prekybos centrų vertė vidutiniškai augo 71-94 proc., pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Jo teigimu, atskirais atvejais augimas viršijo ir 100 proc.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šalies pervežimo ir logistikos įmonėms praėjusiais metais pavyko išvengti didesnių sukrėtimų, pelningai dirbo 53 proc. sektoriaus įmonių, antradienį skelbia Registrų centras. Įmonės pernai sugeneravo bendrą 766,5 mln. eurų ikimokestinį pelną, o nuostolingai dirbusios patyrė bendrą 153,1 mln. eurų ikimokestinį nuostolį. Tuo metu 2023 metais pelningai dirbusios bendrovės uždirbo 1 mlrd. eurų pelno, o nuostolingai dirbusios įmonės patyrė 151,7 mln. eurų ikimokestinių nuostolių.

Vilniaus „Žalgirio“ dalininkės Eleonoros Kasperūnienės paskelbta informacija apie galimai neskaidrų Vilmos Venslovaitienės manevrą tvirtinasi – Registrų centras portalui tv3.lt patvirtino apie pokytį klubo dalininkų struktūroje. Trečiadienio rytą vieną iš 14 „Žalgirio“ dalių turinti E. Kasperūnienė viešai paskelbė skandalingą informaciją.

Pernai didžioji dalis šalies verslų augino savo pajamas ir dirbo pelningai, skelbia juridinių asmenų pateiktas finansines ataskaitas išanalizavęs Registrų centras. Preliminariais duomenimis, bendra visų savo finansines ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių apyvarta 2024 metais siekė 139,3 mlrd. eurų ir buvo šiek tiek didesnė nei tų pačių įmonių apyvarta užpernai (135,8 mlrd.

Tarp 2024 metų finansines ataskaitas pateikusių įmonių beveik 60 proc. augino pajamas, tuo metu daugiau nei trečdalis bendrovių jų gavo mažiau, skelbia Registrų centras. Anot jo, dauguma – apie 125 tūkst. – šalies įmonių jau yra pateikusios praėjusių metų ataskaitas. Preliminariais duomenimis, bendra jų apyvarta siekė 139,3 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnė nei užpernai (135,8 mlrd.

Visai neseniai paaiškėjo pirmojo šių metų pusmečio populiariausi vaikų vardai. Keli iš jų vis dar neapleidžia lyderių pozicijų ir juos tėvai mielai renkasi duoti savo atžaloms. Registrų centras paskelbė populiariausius mergaičių ir berniukų vardus, suteiktus vaikams, gimusiems nuo šių metų sausio 1 iki birželio 30 dienos. Populiariausi mergaičių vardai Populiariausių mergaičių vardų sąraše pirmauja vardas Sofija – jis per pirmąjį metų pusmetį suteiktas 102 mergaitėms.

Antrąjį šių metų ketvirtį e. varžytynėse ir e. aukcionuose parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 28,5 mln. eurų, pranešė Registrų centras. Centro duomenimis, balandžio–birželio mėnesiais paskelbta 3,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, iš kurių įvyko beveik 1,1 tūkst. Antstolių skelbtose varžytynėse šiemet parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už beveik 3 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 3,5 mln.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį augo 23,4 proc. Registrų centro duomenimis, nuo sausio iki birželio šalyje iš viso buvo įregistruota 62,9 tūkst. NT sandorių, kai prieš metus fiksuota 50,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų birželį įregistruota 10,4 tūkst. NT sandorių – 8,7 proc. daugiau nei pernai birželį (9,6 tūkst.), bet 14,2 proc. mažiau nei šių metų gegužę (12,1 tūkst.). Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,7 tūkst.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Registrų centras nuo rugsėjo išregistruos 600 ilgiau nei metus likviduojamų juridinių asmenų. Pernai įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, kad iki rugsėjo 1 d. turi būti išregistruoti laikotarpiu nuo 2023 iki 2024 m. rugsėjo mėnesių likviduojamo juridinio asmens statusą įgijusios įmonės. Anot Registrų centro, taip siekiama užtikrinti, kad visuomenei prieinami Juridinių asmenų registro duomenys būtų teisingi ir aktualūs.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka ir toliau augo. Registrų centro duomenimis, per pastarąjį mėnesį sudaryta 12,1 tūkst. NT sandorių – 16,7 proc. daugiau nei prieš metus (10,4 tūkst.) ir beveik 10 proc. daugiau nei šių metų balandį (11 tūkst.). „Augimas nekilnojamojo turto sandorių rinkoje fiksuojamas jau ne pirmą mėnesį. Nesant didelių ekonominių ar geopolitinių sukrėtimų ir pirkėjų lūkesčiams išliekant aukštame lygyje įregistruojamų sandorių skaičius juda aukštyn.

Lietuvių meilė nekilnojamojo turto (NT) objektams neblėsta. Ir nors gyventojai aktyviai dairosi būsto, rinkoje pasitaiko ir gudraujančių pardavėjų. Tuo metu specialistai įspėja, kaip nenusipirkti katės maiše ir nepatekti į NT pardavėjų pinkles. Registrų centras skelbė, kad NT pirkimai balandį išlaikė augimo tempą. Tačiau gyventojų optimizmas gali kaipmat subliūkšti, jei sandorį sudarysite su nesąžiningais pardavėjais.

Antradienį priešpiet sutrikus Registrų centro sistemų veiklai, apie 18 val. ji buvo atkurta. „Paslaugos vėl pasiekiamos, klientai gali būti aptarnaujami“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. Anot jo, paslaugos sutriko dėl tinklo įrangos gedimo. Tikslios priežastys dar bus nustatomos. Dėl sutrikimo buvo nepasiekiamos Registrų centro paslaugos ir sistemos, nebuvo galima aptarnauti klientų padaliniuose, neveikė konsultacijų centras.

Antradienio popietę sutriko Registrų centro sistemų veikla, įstaiga negali aptarnauti klientų. Tą BNS pranešė jos atstovas Mindaugas Samkus. „Šiuo metu yra sutrikęs Registrų centro tinklo ryšys, dėl ko nepasiekiamos jo paslaugos ir sistemos, negalimas klientų aptarnavimas padaliniuose, neveikia konsultacijų centras“, – BNS pranešė M. Samkus. Pasak jo, ieškoma sutrikimo priežasčių. Gyventojai taip pat informuoja, kad šiuo metu negali prisijungti prie e. sveikatos sistemos.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Liko mėnuo, per kurį įmonės ir organizacijos privalo pateikti metines finansines ir veiklos ataskaitas, primena Registrų centras. Įspėjama, kad to nepadarius laiku, gresia finansinės sankcijos ar net juridinio asmens išregistravimas. „Savalaikis dokumentų pateikimas leidžia juridiniam asmeniui ir jo vadovui išvengti galimų sankcijų – nuo piniginių baudų iki juridinio asmens likvidavimo“, – pranešime cituojama Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Kalbos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio netyla, o Registrų centras parodė, kiek jūsų būstas per penkerius metus pabrango, o galbūt kaip tik – atpigo. Tačiau dalis gyventojų negali suprasti, kodėl viešai skelbiamos jų turto vertės kai kuriais atvejais yra gerokai mažesnės, nei už panašų būstą prašo kiti pardavėjai. Iki šiol masinį visos šalies NT vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais, o sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.

Registrų centro administruojamo portalo elektroniniuose aukcionuose ir varžytynėse šių metų pirmąjį ketvirtį parduota turto už daugiau kaip 20 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį e. varžytynių ir aukcionų portale buvo paskelbta 3,6 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1 tūkst. e. aukcionų ir varžytynių, o jų metu parduoto turto vertė viršijo 20 mln. eurų.

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų, sako Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.   „Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.  „Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst.

 Valdantiesiems svarstant kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą, koalicijos partnerės Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai trečiadienį su Registrų centro (RC) generaliniu direktoriumi Adriju Jusu aptars augančias NT vertes. „Aušriečių“ atstovas Robertas Puchovičius BNS tvirtino, kad RC turėtų pateikti pirminį variantą dėl NT mokestinių verčių pokyčių.  „Kokiuose rajonuose, kur daugiau, kur mažiau augs. Aiškinsimės, kas laukia žmonių“, – teigė parlamentaras.

Sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augo Vilnius, Šiauliai ir Kaunas, pirmadienį pranešė Registrų centras. Sausio 1 dienos duomenis, palyginti su 2000 metų tos pačios dienos duomenimis, Vilniaus mieste šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau savo gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių, Šiauliuose – 15,3 tūkst. daugiau gyventojų, Kaune – 14,8 tūkstančio. Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda, kurioje gyventojų skaičius pasipildė 11,9 tūkst.

Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau nei 16 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų. Pasak Registrų centro, didžiąją dalį naujų verslo steigėjų sudarė mažosios bendrijos.   Registrų centro duomenimis, 2024 metais šalyje įregistruota iš viso beveik 16,1 tūkst. naujų juridinių asmenų. Iš jų 10,2 tūkst. buvo mažosios bendrijos, 4 tūkst. uždarosios akcinės bendrovės, 0,8 tūkst. viešosios įstaigos, 475 asociacijos, 170 labdaros ir paramos fondų.

Pernai Lietuvoje iš viso įregistruota 114,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai, pasak Registrų centro, 1,3 proc. daugiau nei 2023 metais, kai buvo įregistruota beveik 113 tūkst. Centro duomenimis, vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 9,6 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 4,7 proc. mažiau nei 2023 metų gruodį (10 tūkst. NT objektų) ir 13,8 proc. mažiau nei šių metų pernai lapkritį (11,1 tūkst.