Kaip pranešė ministerija, pristačius visuomenei planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija, sulaukta 470 pasiūlymų ir klausimų dėl jo tikslinimo.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad toks didelis savivaldybių, verslo ir gyventojų aktyvumas buvo išskirtinis, o kiekvienas pasiūlymas bus įvertintas ir jeigu jis bus argumentuotas, plano sprendiniai bus koreguojami, o tuomet jis dar kartą bus pristatomas visuomenei, tikėtina, kovo mėnesį.
„Šiuo metu vertinami pasiūlymai. Kai tik šis etapas bus baigtas, kiekvienas pasiūlymo teikėjas gaus raštiškus atsakymus“, – pranešime sakė už projektą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Plano sprendinių viešinimas prasidėjo pernai lapkritį ir truko du mėnesius.
Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 metų pabaigoje, kai buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai.
„Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo planą rengia bendrovė „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting“.
