Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.
Bendrovės „Headex Group“ generalinė direktorė Jūratė Nedzinskienė pastebėjo, kad šiuo metu rinkoje jaučiamas didesnis nei praėjusį pusmetį susidomėjimas įvairiais darbo pasiūlymais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Darbo ieškančiųjų srautas išaugo dėl įvairių priežasčių – pradedant karo Ukrainoje sukeltomis pasekmėmis tarptautinėje rinkoje ir baigiant infliacija ir augančiomis kainomis.
Rinka susiskaidžiusi į dvi dalis: dalis darbo užsienyje ieškančių žmonių nori įsidarbinti ir išvykti kaip įmanoma greičiau, juos domina trumpalaikis darbas su galimybe grįžti į Lietuvą dar iki švenčių. Tuo metu kita dalis žmonių ieško ilgalaikio darbo užsienyje, tikisi išvykti dirbti po Naujųjų metų ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Tokią tendenciją stebime jau ne vienerius metus“, – atkreipė dėmesį įmonės vadovė.
Pasak jos, šiuo metu populiariausios darbo kryptys yra Vokietija, Olandija ir Belgija.
„Dažniausiai kandidatai renkasi logistikos, gamybos ir administracines pozicijas.
O darbo užmokestis svyruoja priklausomai nuo šalies ir darbo pozicijos. Kaip ir bet kurioje įmonėje ar pozicijoje, galioja principas, kad galimybės uždirbti priklauso nuo noro ir pastangų kiekio. Vokietijoje nekvalifikuoto darbo pozicijoms atlygis svyruoja nuo 1,4 tūkst. eurų iki 2 tūkst. eurų į rankas. Nyderlanduose skirtingoms pozicijoms atlygis svyruoja nuo 1,7 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų į rankas. O Belgijoje šiuo metu siūlomas atlygis svyruoja nuo 1,8–2 tūkst. eurų į rankas“, – skaičiavo J. Nedzinskienė.
Pasak jos, papildomai darbuotojams darbdaviai suteikia nemokamą apgyvendinimą.
„ Nors kelione į užsienio šalį darbuotojai rūpinasi savarankiškai, tačiau dalį išlaidų mes kompensuojame. Darbuotojams yra suteikiama visa reikalinga informacija ir pagalba jiems rūpimais klausimais: nuo darbinimui reikalingų dokumentų paruošimo, apgyvendinimo ir darbo vietos adreso iki klausimų, kurie iškyla darbo metu“, – patikino J. Nedzinskienė.
Atlyginimai priklauso nuo patirties, darbo rezultatų
Įmonės „Lidis“ personalo vadybininkė Diana irgi pastebėjo, kad šiuo metu daugiau žmonių ieško darbo užsienyje.
„Ieškome darbuotojų baldų detalių gamybai. Po to tuos baldus reikės sumontuoti į jachtas. Projektas yra ilgalaikis.
Šiam darbui reikalinga patirtis, kvalifikacija nėra būtina, bet pageidautina. Atrankos vyksta pokalbiu metu tiek online, tiek gyvai. Kandidatų turime, pokalbiai jau vyksta. Projektas startuoja tik po Naujų metų. Todėl laiko dar yra, niekur neskubame“, – sakė įmonės atstovė.
Pasak jos, atvykimo ir apgyvendinimo išlaidas darbuotojams apmoka darbdavys.
„Atlyginimas siekia 2–3 tūkst. eurų ir priklauso nuo patirties, kvalifikacijos, darbo rezultatų“, – vardijo personalo vadybininkė.
Susirasti darbą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – nesunku?
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) organizuotame forume ekonomistas Marius Dubnikovas kalbėjo, kad nedarbo rodikliai visame pasaulyje gana žemi.
„Tai reiškia, kad jeigu žmonės turi darbus, konkurencija dėl darbuotojų yra didelė. Jaučiamas specialistų trūkumas. Tačiau recesija yra neišvengiama, ji tikrai bus, bet tęsis trumpai. Istorija rodo, kad paprastai sunkūs periodai tęsiasi 6–8 mėnesius. Jeigu įmonės per šiuos mėnesius praras gerus specialistus, vėliau jų nebeatgaus.
Darbuotojų reikia ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms, todėl praradę darbus lietuviai išvažiuos jų ieškoti į užsienį. O apskritai susirasti darbą šiais laikais labai lengva, net lengviau nei išsinuomoti būstą“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu infliacija pasaulyje yra didžiausia per paskutinius 40 metų.
„Infliacijai pradėjus kilti, centrinis bankas imasi valdyti situaciją padidindamas bazines palūkanų normas. Pasaulyje palūkanos didinamos 2–4 proc. Tačiau prieš 10 proc. infliaciją tokiomis palūkanų normomis neišeis pakovoti. Reikia jas dar kelti“, – sakė ekonomistas.
Jis teigė, kad ateinančių metų iššūkis bus augančios palūkanos, kurios tikėtina, kad sieks apie 5 proc.
„Palūkanų augimo piko sulaukime tada, kai EURIBOR susilygins ar bus žemiau nei bazinės palūkanos. Šiuo metu bazinės palūkanos lygios 2 proc., o EURIBOR siekia 2,3 proc. Kai šie du skaičiai prasilenks galėsime konstatuoti, kad tai jau pikas ir daugiu palūkanų kilimo nebebus“, – prognozavo ekonomistas.