Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų.
Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.
Į užsienį – ir dėl didesnės pensijos
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad Lietuvoje pensijos mažos, todėl žmonės vis dažniau vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir didesnės pensijos.
„Pavyzdžiui, žmonėms naudingiau dirbti Danijoje, kur pensijų kaupimo sistema užtikrina didesnę pensiją. Danijoje pensininkai gauna 80 proc. savo buvusio atlyginimo.
Mes pasisakome už tai, kad Lietuvoje būtų sukurta profesinių pensijų sistema, kaip ir jau minėtoje Danijoje. 30 proc. pensiją darbuotojams moka ten esanti „Sodra“, kitus 30 proc. – II pensijų pakopa ir 40 proc. – profesinių pensijų sistema. Jos valdyme dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai. Patys žmonės ir rūpintųsi tais pinigais, rinktųsi kur juos investuoti. O ne kaip dabar atiduotų pensijų fondams, kurie šiuo metu raudonuoja, nes nėra jokios grąžos“, – komentavo darbdavių atstovas.
Įdarbinimo įmonės „Darbaisvetur.lt“ vadovė Gintarė Juškaitė pasakojo, kad dažniausiai gyventojai galvoja apie uždarbį čia ir dabar.
„Nedaug žmonių galvoja apie pensiją, važiuodami dirbti į užsienį. Tačiau gali būti, kad žmonės šiais dalykais patys domisi, todėl mūsų ir neklausinėja nei apie pensijas ar kitas išmokas. Tačiau juk dirbti į užsienį vyksta ir šeimos su vaikais. Todėl jiems aktualiau net ne pensijos, o vaiko pinigai ar kitos išmokos“, – sakė įmonės vadovė.
Pasak jos, gyventojai skirtingam laikotarpiui vyksta į užsienį dirbti.
„Jaunesni žmonės išvysta trumpam laikotarpiui, jie galvoja apie kuo didesnį uždarbį, taupo brangesniems pirkiniams, būstui. O vyresni žmonės išvyksta ir ilgesniam laikotarpiui, tokiems žmonėms iki pensijos nedaug jau būna nedaug ir likę. Todėl jiems užsienyje mokama pensija jau būna aktualesnė“, – komentavo G. Juškaitė.
Svetur vyresnių gyventojų pajamos didesnės
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2021 metų duomenimis Lietuvoje vyresnių nei 65 žmonių pajamos siekia 70 proc. nuo vidutinių gyventojų pajamų. Dar vyresnių, virš 70 metų pensininkų pajamos siekia jau 65 proc.
Tuo metu Ispanijoje vyresnių nei 65 metų gyventojų pajamos siekia 95 proc. o vyresnių nei 75 – 88 proc.
Norvegijoje vyresnių nei 65 metų gyventojų pajamos siekia 91 proc. o vyresnių nei 75 – 77 proc. Jungtinėje Karalystėje vyresnių nei 65 metų gyventojų pajamos siekia 81 proc. o vyresnių nei 75 – 74 proc. Airijoje vyresnių nei 65 metų gyventojų pajamos siekia 83 proc. o vyresnių nei 75 – 74 proc.
Pensiją skiria ir Lietuva, ir kita valstybė, kurioje žmogus dirbo
„Žmonėms, įgijusiems stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, ar Šveicarijoje, pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą.
Pavyzdžiui, žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir 20 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje – t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Tačiau kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją tik už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 10 metų, Ispanija už 20 metų“, – pasakojo „Sodra“.
Anot jos, žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje.
„Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją iš užsienio valstybės.
Taigi, dar kartą svarbu pabrėžti, kad Lietuva neskaičiuoja užsienyje įgyto stažo ir nemoka pensijos už laikotarpį, kai žmogus dirbo užsienyje. „Sodra“ persiunčia žmogaus pateiktą prašymą užsienio institucijai ir laukia iš jos patvirtinimo dėl toje šalyje įgyto darbo stažo“, – įspėjo „Sodra“.
Jos teigimu, jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje.
„Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart pradeda gauti lietuvišką pensiją.
Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, kaip anksčiau minėtame pavyzdyje, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 20 metų Ispanijoje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 30 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Tačiau kol bus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Tik kai užsienio įstaiga patvirtins toje šalyje įgytą stažą, kiekviena šalis pradės mokėti pensiją už tuos metus, kai žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius jos teritorijoje“, – komentavo „Sodra“.
Sprendimo gali tekti laukti kelis mėnesius
„Sodra“ neturi įtakos tam, kaip greitai užsienio valstybė patvirtins joje įgytą stažą ir paskirs savo pensiją.
„Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad paspartintų šį procesą. Reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją.
Ankstesnis prašymo pateikimas, deja, neišspręstų problemos, kadangi skiriant pensiją vertinamas paskyrimo metu turimas socialinio draudimo stažas. Taigi, net jei teoriškai žmogus pateiktų prašymą metais anksčiau, pensijos skyrimo metu informaciją reikėtų tikslinti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką prašymą dėl pensijos skyrimo galima pateikti prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu vėliau“, – komentavo „Sodra“.
Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingose valstybėse pensinis amžius gali skirtis, tad gali būti, kad viena valstybė pradės pensiją mokėti anksčiau nei kita.
„Šiuo metu yra apie 31 tūkstantis žmonių, kurie gauna pensijas paskirtas pagal ES koordinavimo reglamentus dėl socialinės apsaugos. Tai reiškia, kad šie žmonės gauna pensijas ir iš Lietuvos, ir iš kitos Europos sąjungos šalies. Daugiausia gavėjų gauna pensijas iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Airijos, Norvegijos.
Dalis žmonių gauna pensijas pagal dvišales sutartis su kitomis valstybėmis, tačiau čia yra daug skirtingų gavėjų kategorijų, priklausomai nuo pensijos paskaičiavimo ir paskyrimo būdo. Pvz., 449 žmonės gauna pensijas paskirtas Baltarusijoje ir mokamas Lietuvoje, o 1121 žmogus gauna pensijas paskirtas Lietuvoje, o mokamas Baltarusijoje“, – pasakojo „Sodra“.
Užsienio šalies paskirtą pensiją žmogus gauna tiesiai į savo nurodytą sąskaitą, todėl „Sodra“ neturi tikslios statistinės informacijos apie tai, kokio dydžio pensijas kitos valstybės moka jose dirbusiems Lietuvos piliečiams.
