Lietuvos dienraščio atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai, nors atlyginimai skiriasi net kelis kartus. „Balsas.lt“ kalbinti Seimo nariai teigė, kad valdžios galimybės mažinti maisto kainas - menkos.
Anot „Vakarų ekspreso“, už sūrį Klaipėdoje tenka mokėti brangiau nei Amsterdame, už pieną lietuviams tenka atseikėti tiek pat, kiek vokiečiams ir čekams, už vištienos šlauneles brangiau nei tautiečiai moka tik belgai, pigesnę saliami dešrą nei lietuviai valgo olandai ir vokiečiai. Kiaušiniai šalia Prahos senamiesčio įsikūrusiame prekybos centre yra maždaug pusę lito pigesni nei Klaipėdoje.
„Balsas.lt“ Seimo narių, ekonomistų Kęstučio Glavecko ir Juliaus Veselkos klausė, kokios didelių maisto kainų priežastys ir ar turi valdžia priemonių su jomis kovoti.
K. Glaveckas teigė, kad lietuviškų maisto produktų kainų artėjimas prie europietiškų - natūralus procesas, tai lemia bendra maisto produktų rinka. „Savo produkciją eksportuojantys ir brangiai užsienyje parduodantys Lietuvos gamintojai stengiasi pakelti ir vidaus kainas“, - sakė parlamentaras.
„Kitą kainos dalį lemia tarpininkai, prekybininkai. Jie kainas kelia priklausomai nuo konkurencijos lygio prekyboje. Pas mus yra oligopolinė sistema - trys pagrindiniai prekybos tinklai kontroliuoja didžiąją dalį rinkos, tad natūralu, kad jie gali padidinti kainų artėjimą prie vakarų Europos kainų“, - pridūrė ekonomistas.
Anot K. Glavecko, kitas maisto kainų augimą lemiantis veiksnys - neproporcingai darbo našumui ir efektyvumui apyvartoje augantis pinigų kiekis.
Kad kainos augs ir viršys Vakarų Europoje esančias, o atlyginimai bus žymiai mažesni, turėjome suprasti prieš stodami į Europos Sąjungą, sakė Seimo narys Julius Veselka.
Paklaustas, ar valdžia turi priemonių mažinti maisto kainas, K. Glaveckas teigė, kad tos priemonės - labai menkos. „Vienintelis būdas rinkos ekonomikoje veikti kainas - normalizuoti konkurencines sąlygas, tačiau tai padaryti sunku. Be konkurencijos priežiūros ir valstybės išlaidų mažinimo kitų instrumentų valstybė neturi“, - pasakojo K. Glaveckas.
Tuo tarpu J. Veselka samprotavo, jog vadovaujantis grynosios rinkos principais Lietuvos valdžia mažinti kainų negali. „Tada reiktų grįžti prie valstybinio reguliavimo, o tai kirstųsi su ES principais“, - sakė jis.