Viešuose dokumentuose galima rasti informacijos, kaip skirtingi prekybos tinklai nustato kainas bei, ar jų nuomone į rinką galėtų įžengti naujas žaidėjas.
Didžiausią įtaką kainoms daro „Maxima“
Tiek „Rimi“, tiek „Palink“ valdantys parduotuvių tinklą „Iki“ nurodė, kad parduotuvės vieta daro didelę įtaką įmonėms priimant sprendimus dėl naujos parduotuvės atidarymo, kainodaros bei asortimento. Abu prekybos tinklai nurodė, kad prieš atidarant naują parduotuvę vertinamos konkurentų parduotuvės bei aplink parduotuvę gyvenančių žmonių skaičius.
„Koncentracijos nagrinėjimo metu surinkti duomenys apie RIMI, PALINK ir kitų mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse užsiimančių ūkio subjektų praktiką priimant sprendimus dėl tokių esminių konkurencijos elementų kaip kaina ir asortimentas rodo, jog šie elementai, nors paprastai nustatomi nacionaliniu lygiu, tam tikrais atvejais būna diferencijuojami lokaliai“, – rašoma dokumentuose.
Štai „Rimi“ nurodė, kad šiame prekybos tinkle reguliarios kainos yra vienodos visur, nepriklausomai nuo parduotuvių koncepcijos ar kitų kriterijų. Tuo tarpu „Iki“ savo parduotuvėms nustato skirtingas reguliarias kainas pagal jų koncepciją: „Iki“ ir „Iki Express“ nuolatinės kainos kinta nevienodai.
„Beveik visais atvejais, kai IKI ir IKI Express parduotuvėse buvo taikomos skirtingos reguliarios kainos ir jos buvo keičiamos abiejų tipų parduotuvėse, kainų pokyčiai tiek procentine, tiek absoliučia išraiška nesutapo. Taip pat nustatyta, kad produktų sąrašas, kurio IKI ir IKI Express reguliarios kainos skiriasi, kinta. (...) PALINK reguliari kainodara priklauso nuo to, kokios koncepcijos parduotuvei yra priskiriama konkreti parduotuvė, o pats priskyrimas priklauso nuo parduotuvės vietovės, tikslinio pirkėjo ir prekybinio ploto“,– rašoma nutarime.
Pranešime taipogi rašoma, kad pagal „Rimi“ turimus duomenis, apie 5 proc. „Maxima“ taikomų kainų skirtinguose regionuose nesutapdavo. „Rimi“ žiniomis, „Maxima“ taiko tokią strategiją, kad kiekvienai parduotuvei yra duodamas tam tikras biudžetas, kurio rėmuose pati parduotuvė lokaliai (ne regioniniu lygmeniu) gali reaguoti į šalia esančio konkurento veiksmus. Viešai prieinamuose šaltiniuose „Maxima“ nurodo, kad „ atsižvelgiant į parduotuvės vietą, pirkėjų srautus, jų poreikius ir pirkimo tendencijas, parduotuvių formatus, prekių asortimento kainos gali nežymiai skirtis“
Tuo tarpu „Norfa“ nurodo, kad kainos nustatymas priklauso nuo konkurencijos lygio teritorijoje, kurioje yra parduotuvė. „Rimi“ duomenimis, aljanso „Aibės“ priima sprendimus dėl kainų individualiai, kadangi jie veikia kaip nepriklausomos mažmeninės prekybos įmonės.
„Rimi“ nurodė, kad būtent pagal „Maximą“ savo kainas nustato ir kiti prekybos tinklai. „(...) RIMI ir PALINK nėra artimiausi konkurentai, t.y. būtent MAXIMA, kaip rinkos lyderis ir tipinis/tradicinis kainų orientyras turėtų būti laikoma pagrindiniu kiekvieno rinkos dalyvio konkurentu, taip pat, jog nė vienas kasdienio vartojimo prekių pardavėjas nedaro didesnio konkurencinio spaudimo vienas kitam, nei kad MAXIMA daro visiems rinkos dalyviams“, – rašoma nutarime.
Iš viešai neskelbtų „Nielsen“ apklausos duomenų, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad „Rimi“ ir „Iki“ pirkėjai yra mažiau jautrūs kainai negu, pavyzdžiui, „Lidl“ pirkėjai, ir turėtų labiau vertinti platų pasirinkimą ir aukštą kokybę.
„Panaši situacija yra ir su NORFA, kurią pirkėjai vertina pakankamai panašiai kaip LIDL, įskaitant aukštą įvertinimą už gebėjimą pasiūlyti mažas kainas daugumai prekių ir žemą įvertinimą už gebėjimą pasiūlyti pirkėjo pageidaujamą ir platų asortimentą bei aukštos kokybės šviežių maisto produktų. Vis dėlto nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad LIDL ir (ar) NORFA absoliučiai nedaro konkurencinio spaudimo RIMI ir PALINK“, – teigiama Konkurencijos tarybos nutarime.
33 lokaliose rinkose – problemos dėl konkurencijos
Tad remiantis prekybos tinklų pateiktais dokumentais Konkurencijos taryba nustatė, kad maisto prekių tinklų kainodara Lietuvoje gali būti taikoma priklausomai nuo to, ar šalia stovi konkurentų parduotuvė. Taip pat kainodara gali būti pritaikyta konkrečiai parduotuvei ar parduotuvių grupei atsižvelgiant į tos parduotuvės pirkėjus bei kitas aplinkybes.
„Aukščiau pateiktos aplinkybės apie kainodaros ir asortimento diferencijavimą rodo, kad tiek koncentracijos dalyviai, tiek jų konkurentai turi pakankamai priemonių ir galimybių lokaliai keisti tokius esminius konkurencijos elementus kaip kaina ir asortimentas, bei neretai tai ir daro“, – rašo Konkurencijos taryba.
Dėl to prieita prie išvados, kad po „Rimi“ ir „Iki“ susijungimo tam tikrose vietose sumažėjus konkurencijai, prekybos tinklai ganėtinai lengvai galėtų pakeisti savo kainodarą.
Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas tv3.lt sako, kad tokių probleminių lokalių vietų iš viso nustatyta 33. Ten gali mažėti asortimentas, didėti kainos.
„Išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją ir įvertinus „Rimi“ ir „Iki“ pateiktus argumentus, nustatytos 33 lokalias rinkas, kuriose po koncentracijos gali kilti konkurencijos problemų, tarp kurių – ir tikimybė, kad vartotojams bus siūlomos brangesnės prekės, nei kad būtų neįvykdžius koncentracijos“, – atsako jis.
Kad to nebūtų, Konkurencijos taryba įpareigojo „Rimi“ užtikrinti, kad 17 parduotuvių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse būtų perleistos pirkėjui ar pirkėjams, galintiems veiksmingai konkuruoti mažmeninėje prekyboje.
„Minėtų 17–kos parduotuvių perleidimas pajėgiam konkurentui ar konkurentams turėtų pašalinti mūsų identifikuotas neigiamas koncentracijos pasekmes visose minėtose 33 rinkose. Pavyzdžiui, „Rimi“ įvykdžius įsipareigojimą perleisti „Iki“ parduotuvę sostinės Gedimino pr. 28, neturėtų būti ribojama konkurencija dviejose lokalinėse rinkose, esančiose Gedimino prospekte ir Jogailos gatvėje“, – sako E. Šatas.
Kas bus šių parduotuvių pirkėjai kol kas nežinia. Jiems keliami tokie reikalavimai, kaip patirtis valdant pakankamo dydžio mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse verslą, kuri leistų veiksmingai konkuruoti vykdant veiklą perleidžiamose parduotuvėse. „Nespecializuotose – reiškia to paties pobūdžio, kaip „Rimi“ ir „Iki“, kur prekiaujama nuo maisto iki drabužių“, – patikslina E. Šatas.
Be visa to, pastebėta, kad „Rimi“ po koncentracijos gali apskritai atsisakyti taikyti atskiras kainodaras „Rimi“ ir „Iki“ tinkluose, dėl ko pirkėjai prarastų galimybę apsipirkti šiuose tinkluose renkantis, kur konkreti prekė yra parduodama pigiau.
Įeinant į Lietuvos rinką svarbiausia – kaina
Prekybos tinklai Konkurencijos tarybai nurodė, ar yra kokių nors kliūčių Lietuvoje mažmeninę prekybą pradėti vystyti naujai įmonei.
Vienas iš apklaustų prekybos tinklų teigė, kad kliūčių gali atsirasti priklausomai nuo to, ar įmonė turi patirties vykdant mažmeninę prekybą ir lėšų. Kitas iš apklaustų pažymėjo, kad naujas rinkos dalyvis gali neturėti gerų santykių su tiekėjais istorijos, todėl negalės pasiūlyti panašių kainų kaip rinkoje jau veikiantys prekybos tinklai.
„Ūkio subjektai, pasisakydami dėl konkrečių investicijų dydžio norint atidaryti naują kasdienio vartojimo prekių parduotuvę, pasisakė skirtingai. Ūkio subjektai nurodė, kad naujos parduotuvės atidarymui reiktų nuo 3 mėn. iki 10 metų, o išlaidos galėtų siekti nuo 100 000 iki 7 milijonų eurų. Vienas ūkio subjektas paaiškino, kad parduotuvės atidarymui užtenka 3 mėn. apsisprendus dėl prekybos vietos tinkamumo“, – sakoma nutarime.
Visgi kažkurio iš prekybos tinklo nuomone, įėjimo laikotarpiu Lietuvoje esminis kriterijus yra kainų politika.
Kol kas Konkurencijos taryba nurodo, kad pažeidimų dėl „Iki“ ir „Rimi“ susijungimo nefiksuota – konkurentai neblogino asortimentų, nekėlė kainų, nepakeitė planų atidarinėti naujas parduotuves ar uždaryti tam tikras.
Ekspertas: atsikratyti 17–os parduotuvių lengva nebus
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas teigia, kad visiškai normalu, jog kainos nustatomos ne nacionaliniu lygmeniu, o lokaliai, pagal vietovę.
„Mes svarstome, kad visam prekybos tinkle ar per visą šalį turi būti vienodos kainos, bet nežinau iš kur tas mitas yra atėjęs.
Sunkiai galėčiau įsivaizduoti, kad sumažėjus konkurencijai, rinkos dalyviai galėtų taip rizikuoti savo beveik dominuojamomis padėtimis ir smarkiai pakelti kainas. Net jei pakeltų kainas, vartotojai atsisuktų prieš ir pradėtų nepirkti tam tikrų prekių ir taip nubaustų prekybos tinklą“, – mano jis.
Pasak J. Gavėno, 17 parduotuvių taip lengvai neuždarysi. Ypač dėl to, kad visi derybiniai svertai perkančiojo pusėje.
„Atsikratyti tų 17 parduotuvių toli gražiu nebus paprasta. Nes perkančioji pusė žino, kad parduodančioji privalo jų atsikratyti. Jie turi pakankamai daug argumentų kainai numušinėti, o pardavinėjantieji desperatiškai turi atsikratyti šiomis parduotuvėmis.
Nemanau, kad parduotuvės domins „Lidl“. Nebent jie nugriaus ir įsigys sklypą ir savo koncepciją pastatys. Tikėtina, kad jiems pagal formatą daug dalykų netiks. O toliau reikia pagal vietą žiūrėti. Manau, kad esami rinkos dalyviai tikrai kai kurias gali susipirkti“, – svarsto jis.
Sandorio pabaigos ir 17-os parduotuvių perleidimo terminai yra konfidencialūs.
Švedijos „ICA Gruppen“ valdoma „Rimi Lietuva“ sandorį sieks užbaigti dar šiais metais, tačiau užtrukus parduotuvių pardavimo procesui, tai tikimasi padaryti per pirmąjį kitų metų ketvirtį.
„Iki“ skelbia šiuo metu turinti 231 parduotuvę, „ Rimi Lietuva“ - 56. „Maxima“ tinklą šiuo metu sudaro 238 parduotuvės, „Norfa“ - 144, „Lidl Lietuva“ - 30.
