„Liberalizacija prasidėjo 2021 metų sausio 1-ąją, ir visi verslo modeliai buvo kuriami 2021-ais metais. (...) Rinkos dalyviai, reguliuotojai ir ekspertai – visi galvojo, kad kainos bus panašios tiek savo dydžiu, tiek savo kintamumu, pastovumu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Poderys.
„Galima numanyti, kad rinkos naujokas planavo, kad kainų pastovumas bus toks, kaip pastaruosius septynis metus. Dabar ką matome, kad rinkos dalyvis neapdairiai pasiūlė fiksuotos kainos tarifus pagal tai, ką jis tuo metu matė rinkoje. Bet laikui bėgant didmeninė kaina šovė į padanges“, – teigė LEA vadovas.
Remiantis „NordPool“ biržos duomenimis, vidutinė biržos elektros kaina 2021 metų sausį Lietuvoje buvo 90,23 euro už megavatvalandę (MWh), tuo metu šių metų liepą ji siekė jau 305,36 euro.
„Perlas Energija“ praėjusį penktadienį pranešė perkelianti pasirinkusiuosius fiksuotos kainos planus klientus į kintamos kainos planą „Birža“, argumentuodama smarkiai išaugusiomis elektros kainomis.
LEA vadovas mano, kad dėl bendrovės situacijos didžiausia atsakomybė tenka jos akcininkams ir vadovams.
„Kai kuri laisvą rinką, liberalizuoji prieš tai buvusią monopolinę arba oligopolinę rinką, laisvos arba liberalizuotos rinkos vienas iš esminių dalykų – vadovėlinis, kad laisvojoje rinkoje vyksta konkurencija, aštri konkurencija. Deja, kai kurie rinkos dalyviai konkurencijos neišlaiko“, – teigė V. Poderys.
„Bet ir valdžios aparatas turi sukurti tokias sąlygas, kad neskausmingai būtų išeinama ir susitvarkoma su nepajėgiu rinkos dalyviu ir tinkamai padedama klientams“, – pridūrė LEA vadovas.
Tuo metu didžiosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos kapitalo elektros tiekėjos, pasak V. Poderio, skirtingai nei „Perlas Energija“, turi didesnę patirtį, kapitalą bei savo elektros gamybos pajėgumus.
„Tuos kainų padidėjimus jie gali sumažinti, nes turi savo generaciją. Jeigu turi generaciją, o kainos iššoko, iš generacijos daug uždirbama. (...) Generacija dabar yra labai pelninga ir šioje vietoje pasiūlius nedidelius tarifus fiksuota kaina, tą padidėjimą galima suvaldyti“, – sakė V. Poderys.
Tuo metu kiti du mažesni tiekėjai – „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“, skirtingai nei „Perlas Energija“, nesiūlė fiksuotos kainos tarifų: „Ir jie dėl to neturi tokių problemų, kokias turi „Perlas“.
Pasak LEA vadovo, siekiant suvaldyti situaciją elektros rinkoje, daugiau teisių reikėtų suteikti rinkos reguliuotojui – Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).
„Jeigu įmonė sukuria sau tokią rizikingą padėtį, reguliuotojas turi turėti teisę paprašyti arba įsakyti kelti kapitalo bazę. (...) Reguliuotojas turi gauti visą informaciją apie visus nepriklausomų tiekėjų sandorius, sandorių numanomas pasekmes ir kokią tai kuria riziką“, – kalbėjo V. Poderys.
Vis dėlto jis pripažino, kad padidinus kapitalo reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams į rinką būtų sunkiau patekti naujiems žaidėjams bei joje išlikti mažesnėms įmonėms, todėl, pasak LEA vadovo, reikalavimai kapitalui turėtų būti lankstūs.
V. Poderys taip pat siūlo nustatyti vienodas pagrindines sąlygas sutartims su vartotojais: „Kita mintis, ką būtų galima apsvarstyti, – unifikuotas arba pagrindines sąlygas sutartims“.
LEA vadovas sutiko, kad reikėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą.
„Sutinku, kad daug žmonių yra įsibaiminusių ir tas spaudimas tik didina įsibaiminimą. Pratęsus terminą, supaprastinus sąlygas (...) daugiau gyvo bendravimo, dokumentinio, popierinio apiforminimo, mano nuomone, nuimtų tą įtampą“, – teigė V. Poderys.
