Nepavykus gauti akcijų paketo Lietuvos valdomoje „Klaipėdos naftoje“, lenkai grasina vamzdyną tiesti į Latviją.
„Mažeikių naftą“ valdantis Lenkijos „PKN Orlen“ koncernas norėtų įsitvirtinti „Klaipėdos naftoje“ bei sujungti abi įmones vamzdynu.
„Mažeikių naftoje“ po metus trukusių darbų pradėjo veikti vakuuminės distiliacijos įrenginys, sudegęs 2006 spalį. Kitas svarbus įvykis įmonėje, pasak įmonės generalinio direktoriaus Mareko Mračkovskio, – pabaigtas kapitalinis remontas, kurį atliko 4 tūkst. specialistų iš 15 šalių ir kurio išlaidų suma sudaro apie 85 mln. dolerių, praneša Lietuvos radijas.
„PKN Orlen“ prezidentas Piotras Kovnackis sako, kad kitas žingsnis būtų įsitvirtinti „Klaipėdos naftoje“, valdančioje naftos terminalą.
Jei „PKN Orlen“ pavyktų įsigyti kuo didesnį šios įmonės akcijų paketą, naftininkai tiestų iš Mažeikių produktotiekį ir per jį į Vakarus eksportuotų naftos produktus.
Planuodami tiesti 80 - 100 milijonų dolerių vertės vamzdyną „PKN Orlen“ nori sumažinti produkcijos transportavimo kaštus, tačiau tam reikia įsitvirtinti valstybės kontroliuojamoje „Klaipėdos naftoje“.
Jei to padaryti nepavyks, produktotiekį lenkai bandys tiesti į Latviją, praneša "Reuters". "Mes susisiekėmė su Latvijos Venspilio ir Liepojos uostų atstovais. Jų reakciją į pasiūlymą buvo daugiau nei pozityvi", - spaudos konferencijoje sakė "Mažeikių naftos" generalinis direktorius Marekas Mroczkowskis.
Nepaisant latvių entuziazmo, tikimasi rasti kompromisą su Lietuvos Vyriausybe, teigė „PKN Orlen“ generalinis direktorius Piotras Kownackis. "Mes norėtume gauti kontrolinį įmonės akcijų paketą, tačiau suprantame, kad tai gali būti neįmanoma dėl Lietuvos įstatymų, todėl bandysime susitarti dėl mažesnio akcijų skaičiaus pirkimo iš smulkiųjų akcininkų", - pridūrė P. Kownackis.
Kokio kacijų paketo reikia „PKN Orlen“ P. Kownackis nedetalizavo, bet paaiškino, kad siekiama kuo labiau sumažinti transportavimo tarifų padidinimo riziką. Norint blokuoti sprendimus „Klaipėdos naftoje“ reikia turėti didesnį nei 33,33% akcijų paketą.
"Tiesiog svarstome ir kitus variantus, naftotiekis - tai tokia investicija, kuri grįžta po ilgo laiko. Todėl jį tiesti galėtume tik tada, kai įsitikintume, kad nutiesus padėtis nesikeis. Turime žinoti, ar bus galimybių prisijungti prie KN terminalo įrenginių. Ir kokia būtų to prisijungimo kaina", - sako p. Kovnackis.
Forbes.com praneša, kad "PKN Orlen" savo pasiūlymus pirkti KN akcijų paketą Lietuvos Vyriausybei ketina pateikti šį mėnesį.
„Klaipėdos naftos“ 70,6% priklauso valstybei, 29,4% - smulkiesiems akcininkams. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatyme numatyta, kad šios bendrovės kontrolinis paketas turi priklausyti valstybei. Jos kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, rašo "Verslo žinios".
Anksčiau už gamybą atsakingas "PKN Orlen" valdybos narys bei "Mažeikių naftos" (MN) valdybos narys Kristijanas Pateras sakė, kad "PKN Orlen" savo valdomą naftos perdirbimo įmonę AB "Mažeikių nafta" vamzdynu su valstybine AB "Klaipėdos nafta" geriausiu atveju sujungtų 2010 metais.
Neperdirbtą naftą norima importuoti ir per Būtingės terminalą, tačiau jo darbas priklauso nuo oro sąlygų, nes šis yra atviroje jūroje. Dėl šio "PKN Orlen" pasiūlymo sudaryta darbo grupė Ūkio ministerijoje, kuriai vadovauja Anicetas Ignotas, ministerijos sekretorius.
Ūkio ministras Vytas Navickas sako, kad dėl „PKN Orlen“ dalyvavimo „Klaipėdos naftos“ kapitale bus apsispręsta jiems sukonkretinus naftotiekio maršrutą.
