vytas navickas

Gamtos apsuptyje - vien komplimentai, dovanos, linkėjimai, gėlės. O po to – rimta diskusija apie Lietuvos ekonomiką. Susirinkę į konferenciją-sąskrydį Kazimiros Prunskienės bendraminčiai apsisprendė kurti naują partiją. „Lietuvos liaudies partija“- šis pavadinimas, anot buvusios Valstiečių liaudininkų lyderės, kol kas sulaukė daugiausia palaikymo. Lyderiai paaiškės rugsėjį K. Prunskienė būsimos partijos lyderių kol kas neatskleidžia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, iki šiol neigianti savo dalyvavimą skandalingai kuriant "Leo LT", viešai deklaruoja esanti pasirengusi išardyti bendrovę. Tačiau vis labiau aiškėja, kad į skaldomą darinį jau tiesiasi su konservatoriais susijusių vadinamųjų Kauno energetikų, o per juos - šio miesto elektros rinkoje įsitvirtinusio "Gazprom" rankos.

Vilniaus valdžia su Vilniaus šilumos tinklus valdančia „Vilniaus energija“ dėl šilumo kainų tarifų kol kas tik kalbasi. Sostinės valdžia rugsėjį ketina priimti ir prieštaringai vertinamą investicijų į Vilniaus šilumos tinklus planą. Kauniečiams ir klaipėdiečiams šildymas pastaruoju metu pigo: dėl sumažėjusių kuro kainų šilumos gamyba atpigo ir Valstybinė kainų energetikos komisija (VKEK) jau patvirtino naujus tarifus. Vilniuje šis procesas vilkinamas.

Ar esame tikri, kad valstybės vadovaujantys asmenys sako tiesą savo piliečiams apie savo darbus? Visų pirma, blogus darbus ir pilkąsias dėmes biografijose. Prezidentas Valdas Adamkus savo kalbomis aukštai iškėlė moralės kartelę politikams ir nuolat šnekėjo apie politikų atsakomybę piliečiams. Tačiau, kokius instrumentus turi valstybė ir piliečiai priversti sakyti tiesą aukščiausiuosius valstybės politikus, jeigu šiuos nuo tiesos sakymo įstatymo akivaizdoje saugo teisinio neliečiamumo statusas.

Šiandien Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, jog dalis „Leo.LT“ įkūrimo įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, parlamentarai vertina skirtingai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė - viena iš aršiausių „Leo LT“ steigimo gynėjų, Seime pernai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas - po KT išaiškinimo buvo nelinkusi prisiimti atsakomybės už nekonstitucines nuostatas. Atsakomybės, jos teigimu, nereikia priskirti ir socialdemokratams.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Gegužės mėnesį minėsime gražią sukaktį. Sueis dveji metai, kai Vyriausybė (Gedimino Kirkilo) pradėjo šnekėti, kad reikia naikinti dvi nežinia ką, bet už gerus pinigus veikiančias institucijas. Tai - Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ir Narkotikų kontrolės departamentas. Šiemet ir vėl žadama jas naikinti. Tačiau neaišku, ar tik žadama, ar bus naikinama.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Sekmadienį Vilniuje pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis, pagal kurią Lietuva su Latvija viena kitos teritorijoje galės laikyti dalį naftos produktų atsargų. Sutartį pasirašė laikinai einantis ūkio ministro pareigas Vytas Navickas ir Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas. Europos Sąjungos (ES) direktyvos valstybėms narėms nustato reikalavimą nuolat turėti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų ne mažiau kaip 90-čiai dienų.

Lietuvoje apsilankęs Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas pareiškė, kad kaimynė neprieštarautų, jog elektros tiltas iš Švedijos eitų į Lietuvą, jei visos Baltijos valstybės elektros skirstymui sukurtų bendrą įmonę. Lietuvos ūkio ministras abejoja, ar tai išspręstų problemas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Anot politikės, jei bus priimtos naujos įstatymų pataisos, strateginių įmonių akcijos galės būti įkeistos bankams. Europarlamentarės Onos Juknevičienės teigimu, jos taip pat galėtų atitekti eurointegracijos bei transatlantinių kriterijų neatitinkančioms užsienio įmonėms. „Pavyzdžiui, „VP Market“ savo „ Leo LT“ akcijas galėtų perleisti „Gazpromui“, – lrt.lt teigė politikė.

Trijų milijonų litų europinę paramą gausiančiam Rokiškio muziejui teks nuveikti darbų už devynis milijonus litų. Rokiškio muziejuje - sumaištis. Darbuotojai nebežino - džiaugtis jiems ar liūdėti. Permainingos nuotaikos rokiškėnus užplūdo sužinojus, kad nueinančios Vyriausybės ūkio ministras Vytas Navickas muziejui suteikė teisę pretenduoti į 3 mln. litų europinę paramą, nors ją gavus teks nuveikti darbų... už 9 mln. litų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį planuoja svarstyti, ar ūkio ministras Vytas Navickas nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Skundą VTEK įteikė buvęs Seimo narys konservatorius Kęstutis Čilinskas. Jam užkliuvo ministro pozicija, pirmadienį kadenciją baigusiame Seime ir parlamentiniame Ekonomikos komitete svarstant Energetikos įstatymo pataisas.

Seimo nario išeitinės išmokos norėtų ir vienas ministras, turintis parlamentaro mandatą. Tiesa, Seimo kanceliarija kol kas vengia atskleisti minėto ministro pavardę. BNS žiniomis, į Seimo kanceliariją žodžiu kreipėsi švietimo ir mokslo ministras socialliberalas Algirdas Monkevičius. Su pačiu ministru BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Ūkio ministras Vytas Navickas antradienį patvirtino 50 kultūros paveldo išsaugojimo projektų, kuriems numatoma skirti 241,1 mln. litų. Anot Ūkio ministerijos pranešimo, iš šios sumos 215,7 mln. litų sudarys 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos ir 25,4 mln. litų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos darbdaviai labai abejoja, ar priimtų į darbą neperrinktus į Seimą parlamentarus. Didelė dalis kadenciją baigiančių ir neperrinktų Seimo narių taps bedarbiais, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios kabinetus turės palikti netgi tokios garsenybės kaip ministrai Artūras Paulauskas, Kazimira Prunskienė ar Vytas Navickas. Štai žemės ūkio ministrė turi minčių pasukti į konsultacijų verslą.

Likus savaitei iki kadencijos pabaigos skubama pasinaudoti postų teikiamais malonumais: kai kurių komandiruočių darbotvarkėse ekskursijų laikas nusveria skirtąjį oficialiems susitikimams, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Vytas Navickas, ūkio ministras, lapkričio 10-13 d. su žmona ir dar dviem ministerijos atstovais - Arūnu Keraminu, ministerijos sekretoriumi, ir Kęstučiu Straigiu, Prekybos departamento direktoriumi, - rengiasi vykti į Tel Avivą, Jeruzalę.

Būsimoje keturių partijų koalicijos Vyriausybėje neliks nė vieno dabartinio ministrų kabineto nario. Tik keletas jų pateko į Seimą, o kiti jau dabar pamažu pradeda dairytis naujos veiklos, praneša „Lietuvos rytas“. Iš trylikos ministrų tik trims rinkėjai patikėjo parlamentaro mandatą - socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, susisiekimo - Algirdui Butkevičiui ir krašto apsaugos - Juozui Olekui. Visi jie - socialdemokratai. Ministrai savo kėdėse dar sėdės mėnesį kitą.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Rinkimus pralaimėjusių Seimo narių ir ministrų širdgėlą greičiausiai kiek sumažins pinigai. Pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarams ir jų padėjėjams bus padalyti 8 mln. litų. Ministrai tenkinsis kiek kuklesnėmis, bet vis dėlto solidžiomis išmokomis. Į naujos kadencijos Seimą nepatekę parlamentarai, jų padėjėjai bei referentai vargti neturėtų. Jų kompensacijoms išmokėti šių metų biudžete buvo rezervuota apvali suma.

Siekiant užtikrinti alternatyvius energijos tiekimo šaltinius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, įsteigta planuojamo Lietuvoje statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo valdymo įmonė, rašo „Lietuvos žinios“. Vakar Ūkio ministerija ir koncerno „Achemos grupė“ trąšų gamybos bendrovė „Achema“ įsteigė UAB „Gamtinių dujų terminalas“. Steigimo sutartį Ūkio ministerijoje pasirašė ministras Vytas Navickas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jo...

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Ilgametėms partijoms, sudariusioms valdančiąją daugumą 2004-2008 m. Seime, šiuose rinkimuose 5 proc. griovio peršokti nepavyko. Partijų lyderiai dėl nesėkmės kaltina Arūno Valinsko partiją, rašo „Respublika“. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS), surinkusios 3,72 proc. rinkėjų balsų, ir Naujosios sąjungos, surinkusios 3,65 proc., nariai sako tokio mažo rinkėjų aktyvumo nesitikėję, tačiau su tuo susitaikę ketina ieškotis naujo darbo.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad įvertinant visas pasikeitusias aplinkybes ir nepažeidžiant Lietuvos saugumo interesų, uždaryti IAE bus galima tik 2012 metais.

Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad Lietuvai yra svarbiau pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą nei gauti papildomų pinigų iš Europos Sąjungos. „Mums svarbiausia ne pinigai, o pratęsimas (Ignalinos AE) - labai sunku pasakyti, kaip tokius pinigus panaudoti. Mes pateikėme skaičiavimus, kad maždaug 750 mln.

Prezidentas Valdas Adamkus sako nepritariantis referendumui dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, tačiau, kadangi jo atšaukti nebegalima, ragina Lietuvos piliečius aktyviai jame dalyvauti. Ir ne gadinti biuletenius, kaip jis anksčiau sakė darysiąs, o balsuoti „už“. „Jeigu referendumas neįvyktų, galime likti nesuprasti kitų Europos Sąjungos narių. Rengiame referendumą, bet jame nedalyvaujame? Gal mums nerūpi valstybė?”, - V. Adamkus kreipėsi į Lietuvos žmones.

Lietuvos ūkio ministrui pareiškus, kad Lietuva gali atominę jėgainę uždaryti ne 2009, o 2012 metais, Europos Komisija dar kartą atsako – tokių galimybių nėra, tačiau ji pasirengusi padėti.

Europos Sąjungai neparengus specialaus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių plano, nepažeidžiant esminių Lietuvos interesų, atominę elektrinę Lietuva uždarys 2012 metais. Tai Ūkio ministras Vytas Navickas ketina pareikšti Europos Sąjungos Energetikos ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge penktadienį. „Neišsprendus energetikos saugumo problemų, kurios kiltų Lietuvai po 2009-ųjų, uždarius Ignalinos jėgainę, mes nepritarsime klimato kaitos programai.

Ūkio ministras Vytas Navickas ketvirtadienį išvyksta į Liuksemburgą, kur dalyvaus Europos Sąjungos Energetikos ministrų tarybos posėdyje. Jame, be kita ko, bus aptariamos ir su Ignalinos atominės jėgainės uždarymu susijusios problemos. „Tikimės pasistūmėsime į priekį“, - sakė Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala. Jis tvirtino, kad Energetikos tarybos posėdis būsiąs eilinis. „Nebus kokių ypatingų naujienų“, - prognozavo jis.

Vyriausybė trečiadienį valstybinės ekonominės svarbos statusą suteikė trims projektams, iš kurių du netiesiogiai priklauso žinomiems Lietuvos verslo magnatams Vladimirui Romanovui bei Bronislovui Lubiui. Premjeras Gediminas Kirkilas neigia, kad suteikiant valstybinės svarbos statusą „Jūros vartų“ projektui, įtakos galėjo turėti visuomeninis jo konsultantas, vienos iš projektą įgyvendinančių bendrovių vadovas Robertas Dargis.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Mikrokreditų laukiančio smulkiojo verslo projektams finansuoti bus skirta 275 mln. litų. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir Europos investicijų fondui (EIF) atstovaujanti Eva Srejber pasirašė smulkiojo verslo finansavimo sutartį. ES struktūrinės paramos lėšos - 275 mln. litų - bus panaudotos kuriant fondą paskoloms ir paramai smulkiosioms bei vidutinėms įmonėms teikti. Mikrokreditams planuojama skirti 75 mln. litų, garantijoms - 100 mln.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Keturioliktajame ministrų kabinete – du oficialūs milijonieriai. Maždaug pusės ministrų šeimų deklaruotas turtas ir pajamos nesiekia pusės milijono litų, nors Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) skelbiamose politikų interesų deklaracijose visi ministrai nurodė turį nekilnojamojo turto. Antradienį paskelbtos politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto bei pajamų deklaracijos už 2007 metus. Šias deklaracijas jie teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo skatinimo strategiją ir programą, rugsėjo 20 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO (Vilnius) surengė pirmąjį forumą tema „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“. Renginyje dalyvavo ne tik amatininkai iš 21 savivaldybės, bet ir Seimo, Vyriausybės, ministerijų, šiemet įkurtos Tautinio paveldo produktų tarybos nariai, rajonų merai, k...

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Ūkio ministras Vytas Navickas mėgina sutvarkyti jau daugiau nei dešimtmetį užsitęsusį reikalą, kad Lietuva visiškai valdytų šliuzų sistemą, kuri reguliuoja vandens lygį Drūkšių ežere, prie kurio stovi Ignalinos atominė elektrinė. Dėl šliuzo, kodiniu pavadinimu „Objektas 500“, dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos buvo pasirašytas 1995 metais.

Nors Vyriausybė tebetvirtina galinti elektros tiltą į Lenkiją nutiesti iki 2012-ųjų, projektą įgyvendinančios įmonės vadovybė regi kur kas vėlesnę jo pabaigos datą, praneša „Respublika“. Elektros tiltas nuo Alytaus iki Lenkijos miesto Elko su elektros pastotėmis juose realiai gali būti pastatytas 2016 m., nes daugiausia laiko gali užimti ne projektavimo ar finansavimo procedūros, bet žemės paėmimo iš savininkų klausimai, teigia bendros Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonės „LitPo...

Energetikos saugumui užtikrinti žengtas, nors ir pavėluotas, bet tvirtas žingsnis - Klaipėdos regione planuojama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Vakar Ūkio ministerijoje buvo pasirašyta techninės pagalbos sutartis, pagal kurią JAV prekybos ir plėtros agentūra (USTDA) suteiks 826,5 tūkst. dolerių (1,99 mln. litų) finansinę paramą suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo galimybių studijai atlikti.

Būsimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą Lietuvoje statys valstybė ir koncernui „Achemos grupė“ priklausanti azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“. „Achemos grupės“ atstovė spaudai Virginija Dunauskienė sakė, kad bendrovė numačiusi investuoti į projektą iš viso apie 300-400 mln. litų. Ūkio ministras Vytas Navickas pirmadienį pranešė, jog pradinis projekto įgyvendinimo įmonės kapitalas būtų 100 tūkst. litų. 80 proc. jos akcijų valdytų valstybė, 20 proc.

Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė po Seimo rinkimų neatmeta galimybės tapti premjere. „Aš leisčiau sau pretenduoti, kolegoms pritariant, į premjeres, nes jau kartą buvau. Be to, esu partijos pirmininkė, ekonomistė, o premjerui reikia ne tik improvizuoti, bet ir išmanyti“, - ketvirtadienį per partijos rinkimų į Seimą programos pristatymą žurnalistams sakė K. Prunskienė.

Po spalį įvyksiančių Seimo rinkinių tikriausiai ir vėl bus formuojama koalicinė Vyriausybė. Partijos jau dabar rikiuoja savo galimus kandidatus į premjerus ir ministrus. Dienaraščiai „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“ rašo, kad realiausiais pretendentais į premjero kėdę paprastai įvardijami partijų lyderiai arba pirmi kandidatų į Seimą sąraše nurodyti politikai.

Šią savaitę kandidatų į Seimą sąrašą patvirtino ir Valstiečių liaudininkų sąjungos taryba. Jo priekyje - partijos lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Bet, pasak „Lietuvos ryto“, gana smarkiai nuskriaustas liko vienas spalvingiausių šios partijos veikėjų - skandalingai pagarsėjęs Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jis - vienas labiausiai nemėgstamų politikų.

Užuot lipę į tribūnas rugsėjo 1-ąją mokyklose ir universitetuose, aukšti politikai turėtų daugiau pabendrauti su studentais, mokiniais ir jų tėveliais akis į akį. „Politikai per tokias šventes dažnai praranda realybės jausmą“, - „Lietuvos žinioms“ (LŽ)  sakė politologas Gintaras Aleknonis. Vakar kone visi Vyriausybės nariai suskubo į įvairias mokymo įstaigas.

Mūsų miniatiūrinė šalis energetinių žaliavų išteklių turtingam milžiniškam Kazachstanui siūlo aktyviau naudotis Lietuvos transporto tinklais, didinti prekybą per Klaipėdos uostą, svarsto lėktuvų reiso tarp dviejų sostinių poreikį. Ketvirtą kartą surengtas Lietuvos ir Kazachstano respublikų prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis, šįkart vykęs Palangoje, ryškiausiai atspindėjo transporto ir energetikos tematiką.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Vyriausiasis šalies ūkininkas Vytas Navickas surinko dėlionę iš 5 lopelių ir tai tapo nacionaline lietuvių švente, - ironizuoja  dienraštis „Vakaro žinios“ „Elito naujienose“. Nuo šio Lietuva pasaulyje galės būti atpažįstama iš savo „vizitinės kortelės“ - Lietuvos prekės ženklo.