Populiariosios psichologijos knygos jas skaitantiems pamažu suformuoja įsitikinimą, jog viskas, ką reikia daryti norint uždirbti pinigų, tai dirbti mėgstamą darbą. Svarbiausia jausti begalinį malonumą, aistrą, atsidavimą. Jei pasinersi į darbą, gyvenimą užlies palaima bei pinigai. Mėgstamas darbas – tai lyg seksas. Svarbu rasti tinkamą partnerį ir būti su juo nuo pat ryto iki vakaro – visa kita išsispręs savaime.
Viliojantis požiūris, tačiau čia galima įžvelgti dvi problemas. Pirma, kaip rasti tą svajonių partnerį, t.y. svajonių darbą, kai jų yra tiek mažai? Antra, net jei mums pavyksta jį rasti, nėra garantijos, jog uždirbsime pakankamai.
Todėl pinigų uždirbimas daugeliu atžvilgiu žymiai panašesnis į sportą. Reikia prisiversti ir nueiti į sporto salę, pasistengti, pakentėti, paprakaituoti. Kartais dėl to truputį skauda kūną, tačiau vėliau laukia malonus atsikvėpimas. Raumenys ir sąmonė pailsi, tuomet sustiprėję imasi dar didesnių darbų. Kuo didesnis krūvis, tuo stipresni tampame.
Pinigai yra verslas. O verslas panašus į sportą, nes tai – galios žaidimai.Visuomet nugali stipresnis. Sporte nugali ne tas, kuris tuo metu jaučia didesnį malonumą, o tas, kuris daugiau treniravosi ir įdėjo daugiau pastangų. Suviliotas pirmojo pasiūlyto požiūrio, ilgą laiką galvojau, kad daugiau uždirbsiu tuomet, kai jausiu didesnį malonumą dirbdamas. Tačiau vėliau supratau, jog tai, kad jaučiu malonumą, dar nereiškia, kad ir kiti jį jaučia. Kodėl žmonės turėtų mokėti pinigus už mano malonumą? Pastebėjau, jog daug žmonių blaškosi tarp dviejų idėjų: ar ieškoti to išsvajoto darbo, kuris suteiks begalinį malonumą, ar likti savo dabartiniam darbe ir dėti daugiau pastangų. Žinoma, nuolat stengtis nėra taip smagu, kaip jausti begalinį malonumą. Kol galvojame, jog pinigai kažkuria prasme yra kaip seksas, mums tereikia tinkamo partnerio tam, kad išspręstume visas savo problemas. Mes vengiame sunkumų, vis ieškome priežasčių nedirbti, stengiamės apeiti problemas. Tačiau, jei darbą suvokiame kaip sportą, kartais būna sunku, bet visi darbai eina pirmyn, nes mes neatsikalbinėjame.
Žmonės dažnai bando atmesti idėją, jog dėl pinigų reikia kovoti. Kovoti taip, kaip sporte kovojama dėl medalių. Pažiūrėkite į savo darbo dieną per sporto prizmę, į kokį sportą jūsų darbas panašiausias? Kaip atrodytumėte, jei būtumėte sportininkas? Ar pirmas anksti ryte išbėgate į aikštelę, ar treniruojatės iki uždusimo, ar kandat priešininkui į blauzdą, kai teisėjai nemato? Kaip tauta, darbe mes panašiausi į šachmatininkus, kurie tyliai sėdi prie stalo ir kažką stumdo iš vieno laukelio į kitą. Labai intelektualu, bet labai nepelninga. Palyginkite geriausio pasaulyje šachmatininko ir geriausio pasaulyje futbolininko atlyginimus ir suprasite, apie ką kalbu. Vien intelekto neužtenka, reikia kovingumo, jėgos, drąsos. Turėtume tapti regbininkais arba boksininkais. Nebūtina daužyti vienas kito, tačiau konkuruokime su pasauliu, gaminkime, kurkime, eksportuokime. Siųskime užsienio konkurentus į nokdauną – pasaulis pilnas pinigų, nereikia dėl jų konkuruoti su kaimynu. Tačiau dažniausiai mes sėdime ir aimanuojame, užuot užsiiminėję seksu ar sportu, ir ieškome, kam suversti visą kaltę
Jei dirbtume taip, kaip sportuojame ir į darbą įdėtume tiek pat energijos, galbūt produktyvumu aplenktume net Lenkiją ar Estiją. Žmonės stengiasi išvengti konkurencinės kovos, o tai ilgainiui veda prie minties, jog visuomet turi „laimėti draugystė“. Psihologines konkurencijos vengimo priežastis apžvelgsime kitą kartą. Jūsų įsitikinimai, kaip dirbti ir uždirbti pinigus, gali būti bet kokie. Vis tiek jie nepaneigia taisyklės – pinigai atitenka laimėtojui, o ne tam, kuris mėgaujasi savo darbu. Žmonėms reikia pridėtinės vertės, o ne kažkieno ekstazės. Išmokite įveikdami sunkias užduotis, jausti malonumą dėl to, jog stiprėjate. Malonumas mus silpnina, skausmas – stiprina. Kodėl sportuodami sunkumus kenčiame, o štai darbe mums atrodo, jog viskas turi eitis lengvai ir paprastai. Tai tas pats, kaip galvoti, jog po lengvos treniruotės užaugs labai dideli raumenys.
Žmonės, ieškantys savo mėgstamo darbo, kartais suserga talismano sindromu. Tai viso pasaulio kultūrose iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas, jog viskas, ko reikia gyvenimo sėkmei, tai rasti kažkokį stebuklingą daiktą, kuris padės valdyti pasaulį arba suteiks antgamtinių galių. Viso pasaulio pasakose rasite herojus, ieškančius skraidančio kilimo, burtų lazdelės, stebuklingo išminties akmens, nematomo apsiausto, stebuklingos skrybėlės, adatos kiaušinyje, Aladino lempos, laimės žiburio, paslėpto lobio. Holivudo karta užaugo ieškodama Gralio taurės, Pandoros skrynios, priešnuodžio, padėsiančio sustabdyti žmoniją naikinantį virusą, branduolinės galvutės, juodo lagaminėlio su raudonu mygtuku, naujos mikroschemos, slaptų duomenų ir t.t.
Esame įsitikinę, jog kažkur yra kažkas, kas išspręs visas mūsų problemas. Kai buvome maži, tikėjome, jog tai padarys mama, kai paaugome, pradėjome galvoti, kad problemas išspręs pinigai. O susipažinę su saviugdos knygomis, patikėjome, jog visas problemas išspręs mylimas darbas. Tačiau, kad ir koks mylimas mūsų darbas būtų, neišvengsime kovos – reikės stengtis ir laimėti.
Problemų sprendimų būdų ieškome išorėje, tai – vakarietiško mąstymo bruožas. Esame įpratę manyti, jog kažkur yra pinigai, pelningas darbas, sėkmingi žmonės. Jie tik pasislėpę, todėl reikia kažkaip juos surasti. Kai juos rasime, mūsų talentas atsiskleis pats, visi pastebės mūsų vidinį grožį ir už jo demonstravimą mums mokės pinigus. Tačiau nuo sėkmės mus skiria tik mūsų vidinės kliūtys, išorinių kliūčių nėra. Tam suprasti reikia daug sąmoningumo..
Žinoma, daugybė skaitytojų jau trina pirštus ruošdamiesi rašyti komentarą, jog seksas irgi gali būti sportas. Kokie mes visi protingi. Taip – gali. Kuomet dirbame su malonumu, sunkumai atrodo labai menki.. Šio straipsnio tikslas – paaiškinti ir motyvuoti. Jei norite pinigų, reikės ne tik dirbti, bet ir laimėti. O norint laimėti, sunkių ir nemalonių darbų visuomet bus. Norint nugalėti, reikia treniruotis. Tad nesileiskite užliūliuojami melodijos, jog darbas turi būti nesibaigiantis orgazmas. Jis gali būti ir sunkus, tačiau sunkių užduočių atlikimas irgi teikia malonumą.
*****
Jūsų patiriamas malonumas lems tik tai, jog atliekamai veiklai skirsite daugiau laiko. Turėsite daugiau motyvacijos. Žmonės motyvuojami teigiamų dalykų ir neigiamų pasekmių, jei darbas nebus atliktas. Pastarosios visgi motyvuoja daug daug labiau. Turėti teigiamos motyvacijos yra labai gerai, bet ilgainiui prie komforto priprantame.
Mėgstamas darbas kelia mažiau intelektualinio pasipriešinimo. Mes visi turime didelius norus ir tikslus, tačiau bėda ta, kad kažkas viduje mus stabdo nuo veiksmo. Stabdžiai gali būti 3 lygiuose: pasąmonėje, emocijose arba intelekte. Mėgstamas darbas nedaro įtakos mūsų pasąmonės problemoms, kurios stabdo produktyvumą, dalinai veikia emocijas. Tai reiškia, jog mėgstamas darbas gali padėti jaustis patogiai, maloniai ir suteikti daug kitų teigiamų emocijų, tačiau kitų jūsų emocinių problemų joks darbas neišspręs. Tam reikalingi kiti įrankiai. Intelektualiniame lygmenyje mėgstamas darbas gali panaikinti visus stabdžius, jūsų intelektualinis produktyvumas gali būti maksimalus. Jūs darote tai, ką norite, ką suprantate, tai ką geriausiai mokate, jūsų dėmesio neblaško pastovios mintys, jog galbūt reikėtų veikti kažką kitą, todėl galite maksimaliai susikaupti.
