Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.
„Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje bendrovė turi jau 211 darbuotojų, kurie uždirba vidutiniškai po 1351 eurą neatskaičius mokesčių.
Kaip pastebi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, žiniasklaidoje po kiekvieno naujos parduotuvės atidarymo kyla nedidelis bangavimas apie tinklo kilmę, karą, Ukrainą, bet greitai nurimsta, o tinklas sėkmingai atsidarinėja parduotuves toliau.
Asortimente ir žinomi vardai
Eksperto vertinimu, „Mere“ žemų kainų parduotuvė klasikine prasme, kaip kartais bandoma įvardinti.
„Visgi klasikiniame žemų kainų parduotuvių modelyje asortimentas suformuojamas remiantis principu „vienas poreikis – viena prekė“, kad pirkėjas galėtų patenkinti visus poreikius.
O „Mere“ yra labiau reikalingų arba „o gal prireiks“ prekių parduotuvė – eidamas čia nesi tikras dėl to kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus. Vadinasi, važiuodamas čia, negali planuoti pirkinių ir nusipirksi tai ko ir neplanavai. Tai labiau išparduotuvė“, – komentavo P. Čepkauskas.
Jis pastebi, kad šio tinklo parduotuvėse galima rasti ir lietuviškų tiekėjų – „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirma“, „Daisena“, dalis įmonių (pvz., „Daivida“, kitaip žinoma, kaip Rokiškio mėsinė) tiekia užsakomuosius gaminiais.
„Jeigu pagal kilmės šalis – be jokios abejonės yra rusiškų, baltarusiškų prekių – tinklas gi rusiškas, bet yra daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net „Lidl“ tinkle prekiaujamų prekių ženklų“, – pastebėjo P. Čepkauskas.
Pasak jo, ne visas prekes galima palyginti, bet kainų skirtumas yra nuo 20 iki 50 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau.
Kaip pavyksta sumažinti kainą
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas atkreipia dėmesį, kad šiame tinkle norintys savo prekes parduoti tiekėjai turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose.
Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 proc. žemesnės nei konkurentų, bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 proc. antkainį. Tiekėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
„Taip Mere tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems.
Tiesą sakant, „Mere“ Baltijos šalyse pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal“, – paaiškino P. Čepkauskas.
Jis pastebi, kad oficialiais duomenimis, 2021 m. tinklas pasiekė 31,67 mln. eurų apyvartą ir sugeneravo 880 tūkst. eurų nuostolį.
„Remiantis šiais skaičiais, viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių už apie 2 mln. eurų. Jeigu imti kokį „supermarketų“ tinklą, tai jų panaši parduotuvė pardavinės už 3 mln. eurų. Turint galvoje, kad „Mere“ parduotuvėje nėra kai kurių kategorijų prekių – tai yra geri rodikliai.
Yra sukauptas 1,3 mln. eurų nuostolis, tačiau 2022 m. tinklas pasididino savo antkainį iki 32 proc. Vadinasi, su visais atidarymais ir infliacija jų apyvarta 2022 m. bus apie 50 mln. eurų, na o padidintas antkainis leis tapti pelningu, padengti sukauptus nuostolius ir greičiausiai net atpirkti visas investicijas“, – prognozavo ekspertas.
Prognozuoja tolesnę plėtrą ir konkurenciją
Jis atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas neperka jokios reklamos radijuje, televizijoje, tačiau jis yra socialiniuose tinkluose.
Esą pagrindinio „Mere“ profilio stebėtojų skaičius 70 tūkst. yra palyginamas su seniau Lietuvoje veikiančiais tinklais.
„Mere“ šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju.
Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – apibendrino P. Čepkauskas.
Jis pastebi, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra labai žema rinkos konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką.
Esą konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 m., kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas „Super Netto“, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau.
„Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2–3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 60 o ne 20 „Mere“ parduotuvių“, – prognozavo pašnekovas.
