Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“.
Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims.
Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.
2007-08 metais maisto kainos išaugo dėl naftos kainų šuolio, kuris pakėlė cheminių trąšų kainas, prie brangimo taip pat prisidėjo žaliavų rinkos spekuliacijos bei pagrindinių eksportuotojų įvesti žemės ūkio apribojimai eksportui.
Tada ištikusi maisto krizė pakenkė pačioms skurdžiausioms pasaulio šalims ir neramumai nuvilnijo nuo Egipto iki Mozambiko ir Meksikos. Tačiau maisto kainos greitai nusirito žemyn dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo, naftos kainos vėl krito, o rinkos pradėjo statyti už mažesnę paklausą žaliavoms.
Šiuo metu problema paprastesnė, aiškina kai kurie, nes dėl kainų kalta sausra JAV, didžiausioje kukurūzų, kviečių ir sojos pupelių gamintojoje.
Pasaulinės grūdų kainos staigiai kilo birželį ir liepą, kukurūzų ir sojų kainos atitinkamai augo 50 ir 20 procentų. Dėl pačios blogiausios JAV ištikusios sausros per daugiau nei pusę amžiaus, kviečiai taip pat pabrango apie 50 procentų.
Liepa buvo karščiausias mėnuo JAV istorijoje. Analitikai spėja, kad grūdų derlius šią vasarą bus mažiausias per penkis metus.
Pasekmės gilios: grūdai ne tik naudojami maisto gamybai. Jais taip pat šeriami gyvuliai bei iš jų gaminamas paklausus etanolis, nes vyriausybės stengiasi įvykdyti reikalavimus biodegalais pakeisti dalį iškastinio kuro.
„Kainos gali augti dar labiau, - sake ekonomistas Abdolreza Abbassianas iš Maisto ir žemės ūkio organizacijos. – Išlieka galimybė, kad situacija gali tapti tokia pati kaip 2007-2008 metais.”
Maisto kainų indeksas, kuris atspindi mėnesinį bendro javų, aliejų, pieno produktų, mėsos ir cukraus krepšelio kainą, nuo birželio pakilo 6 procentais. Prieš tai jis tris mėnesius krito.
Sausros Rusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane, didelėse kviečių augintojose, kelia dar daugiau problemų, ypač turint omeny, kad šios šalys gali įvesti apribojimus eksportui, siekiant apsaugoti vidaus rinką.
Blogi orai grasina ir kitoms svarbioms kviečių augintojoms – Australijai ir Indijai.
Didelių importuotojų valdžia dabar skuba papildyti savo sandėlius, kad patenkintų gyventojų poreikius.
Meksikos vyriausybė, norinti išvengti prieš penkis metus vykusių tortilijų riaušių pasikartojimo, stengiasi išlaikyti mažas kukurūzų kainas ir praeitą savaitę įsigijo 1,516 mln. tonų kukurūzų.
Prekybininkai sako, kad Meksikos taktika gali sukelti pirkimo karštinę kitose JAV sausros paveiktose šalyse. Iranas, Alžyras ir Jordanija šią savaitę vykdo didelius grūdų pirkimus.
Stebėtina, kad kol kas vienas didžiausių kviečių importuotojų Egiptas, kasmet nuperkantis daugiau nei 10 mln. tonų kviečių, kol kas tyli.
J. P. Phamas pastebi, kad Egiptas, kuris vis dar kenčia nuo praeitų metų revoliucijos sukeltos socialinės ir politinės įtampos, ketvirtį suvartojamų grūdų atsiveža iš JAV.
Aukštos kukurūzų ir sojų kainos atsilieps mėsos vartotojams turtingesnėse šalyse, vis dar kenčiančiose finansinę krizę, nes derlius yra naudojamas gyvulių pašarui.
Mėsos ir kito maisto gamintojai Japonijoje, didžiausioje pasaulyje kukurūzų importuotojoje, smarkiai nukentės nuo augančių pašarų kainų. Vidaus rinkoje vykstantis defliacinis spaudimas reiškia, kad jie negalės proporcingai didinti jautienos ir kiaulienos kainų vartotojams.
Problemą stengiamasi spręsti naudojant daugiau kukurūzų iš Brazilijos, sojų iš Kinijos, o sojų pupelių užaugintų vidaus rinkoje, tačiau alternatyvos ribotos.
Kiaulių augintojai Kinijoje, kuri sudaro 60 proc. sojų pupelių prekybos pasaulyje, jau susiduria su didesnėmis pašaro kainomis.
Sausra taip pat daro įtaką kai kurioms Europos šalims, įskaitant Ispaniją, kurios kviečių derlius šį ketvirtį turėtų sumažėti ketvirtadaliu, lyginant su 2011 metais. Ispanijos skolų krizė gilina problemą, nes šaliai sunkiau pasiskolinti lėšų.
Maisto kainų spaudimas jaučiamas ir kai kuriose Afrikos dalyse. Nors infliacija regione išlieka žemesnė nei 2008 metais, yra ženklų, kad šį kartą kainos taip greitai nekris kaip 2009 metais.
Pietų Afrikoje, didžiausioje žemyno ekonomikoje ir kukurūzų gamintojoje, infliacija birželį siekė 5,5 proc., o tuo pačiu metu 2008 m. – 11,6 procentų.
Beveik nė vienas ekonomistas neprognozuoja, kad Pietų Afrikos Respublikos infliacija kitais metais pasieks 13 proc., kaip atsitiko 2008 m. viduryje, tačiau daugelis mano, kad maisto kainų spaudimas ir toliau skaudžiai atsilieps šalies vargingiausių namų ūkių pajamoms.
