Jis pabrėžė, jog bene visų šalių ekonomikos susiduria su daugybe sukrėtimų – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą iki nesibaigiančių Kinijos nulinio COVID-19 toleravimo priemonių – dėl to smarkiai išaugo infliacija bei krito ekonominis aktyvumas.
„Įtariu, kad pradedame labai silpno augimo dešimtmetį, kai ekonomiškai išsivysčiusios šalys bus laimingos, jei joms pavyks pasiekti 1 proc. metinį augimą, o visa tai – aukštos infliacijos sąlygomis“, – kalbėjo žymus ispanų ekonomistas.
Tarptautinio valiutos fondo naujausios prognozės skelbia, kad pasaulio bendrojo vidaus produkto augimas sulėtės nuo 6 proc. pernai iki 3,2 proc. šiemet ir 2,7 proc. kitąmet, pasaulinei infliacijai siekiant atitinkamai 4,7 proc., 8,8 proc. ir 4,1 proc., tai būnant aukščiau daugelio pagrindinių centrinių bankų siektinų lygių.
„Manau, kad išgyvename didžiulių skatinamųjų priemonių paketų, kurie buvo įgyvendinti 2020 ir 2021 metais, atgarsį. Tačiau jais taip ir nepavyko sukurti tokio potencialaus augimo, kokio tikėjosi daugelis ekonomistų“, – kalbėjo D. Lacalle.
Pasak jo, Kinijos sprendimas atsisakyti vadinamosios COVID-19 nulinio toleravimo politikos gali tapti svarbiausiu teigiamu veiksniu pasaulio ekonomikai 2023 metais, nes tai paskatintų Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių ekonominę plėtrą, turėtų teigiamą poveikį Europos eksportuotojų pelningumui. Kita vertus, šis postūmis dar kurį laiką nesugebės priartinti augimo lygio prie to, kuris buvo iki pandemijos.
Ekonomisto vertinimais, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais gali išvengti finansų krizių.
„Manau, kad rinkos pradeda įkainoti tą aplinką, kurioje pasaulinė situacija yra ne spartaus augimo ir ekonomikos plėtros lygio, bet [yra] tokia, kurioje išvengiama finansų krizės, o jei taip ir bus, tai – neabejotinai teigiamas dalykas“, – reziumavo jis.
