„Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.
„Infliaciniai efektai lėmė, jog ir paskolų sektoriuje įmonėms reikėjo didesnių paskolų, ypač jeigu kalbėtume apie apyvartinių lėšų finansavimą, tam tikra prasme ir investicijos brango į nekilnojamą turtą ir kitus projektus“, – pridūrė jis.
Pasak S. Krėpštos, verslo kreditavimas Lietuvoje didžiąją šių metų dalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES).
LB atstovo teigimu, augantį įmonių paskolų portfelį taip pat lėmė tvarus ekonomikos vystymasis bei prastas verslo kreditavimas 2020–2021 metais.
„Buvo ir tam tikras kreditavimo susitraukimas – jis buvo neigiamas verslo segmente 2020–2021 metais dėl kelių bankų susijungimų, transformacijos ir vėliau patyrėme atšokimą, kuris sutapo su šiuo ekonomikos lėtėjimu, su šiais iššūkiais ir tam tikra prasme tai buvo pozityvus impulsas, nes kreditavimas atsigavo, konkurencija suaktyvėjo, ekonomika vystėsi pakankamai tvariai ir turėjome tikrai spartų verslo finansavimą“, – teigė S. Krėpšta.
Pasak jo, šiemet išaugo ir įmonių tarpusavio skolinimosi mastai, kurie gali būti „tam tikrų ekonominių sunkumų atspindys“.
„Čia tam tikra neigiama indikacija, tam tikras pavojaus skambutis. Matome pakankamai spartų įmonių tarpusavio skolinimosi išaugimą. (...) Tai gali signalizuoti ir infliaciniai efektai, bet tai taip pat rodo, kad įmonės įsiskolinimo prasme tampa labiau priklausomos viena nuo kitos, galbūt turi tam tikrų vėlavimų su atsiskaitymais iš klientų pusės“, – teigė LB valdybos narys.
Anot S. Krėpštos, įmonių kreditavimas ateityje neturėtų mažėti.
„Viena iš indikacijų yra bankų apklausos, kurias darome – vėlgi, bankai nežada kažkaip reikšmingai griežtinti paskolų išdavimo“, – teigė jis.
LB skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, paskolų įmonėms portfelis augo 21,2 proc. iki 10,225 mlrd. eurų (įvertinus lizingo paskolų portfelio prijungimą prie „OP Corporate Bank“ 2021 metų spalį).
Šis augimas buvo didžiausias visoje euro zonoje ir kartu sparčiausias nuo 2008 metų spalio, kai jis siekė 22,9 procento.
