Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.
„Silpnesni negu tikėtasi JAV pramonės duomenys buvo įvertinti kaip ženklas, kad kylančios palūkanų normos galbūt jau daro šiokį tokį poveikį, vėsindamos prekių paklausą“, – pareiškė investicijų platformos „Interactive Investor“ analitikas Richardas Hunteris.
„Tai savo ruožtu pakurstė viltis, kad Federalinio rezervo sistema (FRS) galbūt pakeis savo strategiją [dėl palūkanų normų], net jei kova su infliacija tebėra užduočių sąrašo, kurį yra paskelbęs JAV centrinis bankas, viršūnėje“, – pridūrė jis.
FRS ir įvairių kitų pasaulio šalių centriniai bankai pastaruoju metu didino palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, tačiau pinigų politikos griežtinimas jau sukėlė nuogąstavimų, kad tokie veiksmai galėtų nugramzdinti šalių ekonomiką į recesiją.
JAV tiekimo valdymo instituto (ISM) skaičiuojamas aktyvumo pramonės sektoriuje indeksas rugsėjį smuko 1,9 punkto iki 50,9 proc., dar priartėjęs prie augimą nuo smukimo skiriančio 50 proc. slenksčio.
ISM vertinimais, šis indeksas parodė, kad šalies pramonė pirmąjį rudens mėnesį augo lėčiausiai nuo 2020 metų gegužės.
„Norą rizikuoti, regis, skatina vėl pablogėję aktyvumo pramonės sektoriuje rodikliai, ir prekiautojai spėlioja, ar toks silpnumas galėtų būti ženklas, kad pinigų politika dabar bus griežtinama lėčiau“, – pažymėjo finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Craigas Erlamas.
Naftos kainos antradienį taip pat kopia aukštyn, rinkose vyraujant lūkesčiams, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir kiti stambūs „juodojo aukso“ gamintojai vėliau šią savaitę įvyksiančiame susitikime sutars sumažinti gavybą.
Trečiadienį OPEC ir jų sąjungininkai – vadinamoji OPEC+ grupė – surengs pirmąjį nuo 2020 metų kovo tiesioginį susitikimą naftos kartelio būstinėje Vienoje.
