„Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.
„Bendradarbiausime su įmonėmis, kad pasiektume šį tikslą, nustatydami patikimus preliminarius tikslus ir kurdami planus, kaip sumažinti tiesioginį ir netiesioginį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – pridūrė ji.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos (IPCC) nuomone, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų, iki 2050 metų būtina pasiekti neutralumą anglies dioksido išmetimo atžvilgiu, kaip numatyta Paryžiaus susitarime.
Paradoksalu, bet į Norvegijos turto fondą yra pervedamos Norvegijos vyriausybės pajamos iš naftos – jis taip pat yra žinomas kaip naftos fondas.
Fondo vertė viršija 12 000 mlrd. Norvegijos kronų (beveik 1 200 mlrd. JAV dolerių) ir jis turi daugiau nei 9 tūkst. įmonių 70 šalių akcijų.
Iki šiol tik apie 10 proc. šių įmonių yra užsibrėžusios anglies dioksido emisijų neutralumo tikslus.
Fondo siekis yra padėti grupėms, į kurias jis investuoja, parengti klimato išsaugojimo planus, palaikant dialogą su jomis, pasinaudojant savo balsavimo teisėmis visuotiniuose susirinkimuose, o „kraštutiniu atveju“ – parduodant savo akcijas, spaudos konferencijoje paaiškino C. S. Ihenacho.
Remiantis etikos taisyklėmis, fondui, be kita ko, draudžiama investuoti į įmones, darančias didelę žalą aplinkai ar klimatui, ir naudojančias anglis, tačiau jis taip pat gali atsisakyti įmonių savo iniciatyva dėl grynai finansinių sumetimų.
„Tvarumas yra būtina geros grąžos sąlyga ateityje“, – pažymėjo fondą prižiūrinčio Norvegijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Oysteinas Borsumas.
Fondas jau pardavė savo dalis keturiose bendrovėse, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija buvo pripažinta per didele.
Naujasis planas atitinka Norvegijos vyriausybės sprendimą sustiprinti fondo klimato apsaugos mandatą.
Per pirmuosius šešis 2022 metų mėnesius fondo vertė sumažėjo 1 680 mlrd. kronų, daugiausia dėl neramumų pasaulinėse akcijų rinkose.
Vienintelis sektorius, parodęs teigiamą grąžą, buvo energetikos sektorius, įskaitant naftos ir dujų įmones, kurios pelnosi iš dėl karo Ukrainoje išaugusių energijos kainų.
