Dar nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas (palyginti su praėjusia technine apžiūra) iki šiol yra laikomas nedideliu trūkumu.
Visgi ši taisyklė galiaja tik du metus. Tad nuo šių metų liepos ridos neatitikimas reikštų liūdną žinią vairuotojams – toks trūkumas techninės apžiūros metu reikštų didelį trūkumą.
Vadinasi, specialistas techninės apžiūros centre jums paprasčiausiai nesuteiks galimybės tokią transporto priemonę eksploatuoti kelyje, t.y. „žalias lapas“ jums nebus išduodamas.
Kontrolieriai patys priims sprendimą
S. Mažionis naujenų portalui tv3.lt komentavo, kad nuo liepos mėnesio įsigaliosiantis „naujas didelis trūkumas“ dėl ridos sumažėjimo esą neturėtų būti tapatinamas su ridos klastojimu.
„Klastojimo atvejams identifikuoti didelis trūkumas galiojo dar nuo 2013 metų.
Tad transporto priemonių savininkai ar valdytojai, gavę naująjį didelį trūkumą dėl transporto priemonės ridos sumažėjimo, tikrai netaps nusikaltėliais, padariusiais baudžiamąjį nusižengimą dėl ridos klastojimo“, – vairuotojus nuramino pašnekovas.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo liepos odometro rodoma rida techninės apžiūros metu negalės būti mažesnė už praėjusio patikrinimo metu užfiksuotus odometro rodmenis.
Tačiau, jei pasitaikys tokie atvejai, kai odometras pasieks maksimalią rodytiną ridą ir ji bus pradėta skaičiuoti iš naujo, tokia taisyklė negalios.
„Pažymų teikimas techninės apžiūros kontrolieriams niekur nėra minimas. Kontrolierius šiuo atveju pats turės priimti sprendimą, kai yra pasiekta maksimali transporto priemonė rodytina rida ir dėl to ji buvo pradėta skaičiuoti iš naujo taikymo, atsižvelgdamas į tai, kad įprastai transporto priemonės odometras gali rodyti iki 999 999 kilometrus.
Iššūkių čia gali kilti nebent su krovininėmis transporto priemonėmis, kurioms šių ridos „nusinulinimų“ pasitaikys daugiau.
Jos per metus nuvažiuoja didžiulius atstumus, tad 999 999 kilometrų rida yra pasiekiama dažnai“, – kalbėjo S. Mažionis.
Siūlė kitus pakeitimus, o dabar kentės eiliniai vairuotojai?
Ir nors, pasak LTSA atstovo, naujai įsigaliosiančio pakeitimo esą negalima tapatinti su ridos klastojimo atvejais, specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl pastarojo pakeitimo labiausiai gali nukentėti eiliniai vairuotojai.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad susitikimų metu su LTSA atstovais buvo išnagrinėtos schemos, kurias dažniausiai naudoja nesąžiningi automobilių perpardavinėtojai.
Jo teigimu, iš Europos importuojamus naudotus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“.
„Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose.
Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę – pirmiausiai koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“, – kalbėjo R. Gabartas.
Jis paaiškina, kad tokia situacija susiklosto todėl, kad ES valstybės nesidalija informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją.
„Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos“, – įsitikinęs pašnekovas.
R. Gabartas atkreipė dėmesį, kad „Transeksta“ taip pat siūlė su ridos klastojimu kovoti numatant prievolę fiksuoti ridą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse.
„Tai padaryti būtų galima įpareigojant „Regitrą“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo.
Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik techninių apžiūrų stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – svarstė R. Gabartas.
„Transeksta“ atstovas taip pat sako, kad didžiąja dalimi atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui – esą viskas priklauso nuo to, kaip savininkai prižiūrėjo savo transporto priemonę.
„Svarbu suvokti, kad ridos klastojimas yra viena sukčiavimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę.
Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti. Tačiau asociacija „Transeksta“ laikosi nuostatos, kad šios problemos sprendimo turėtų imtis institucijos, įgaliotos rūpintis vartotojų teisių apsauga, besispecializuojančios būtent šioje srityje, turinčios atitinkamus įgaliojimus ir tam parengtus specialistus, bet ne techninės apžiūros įmonės“, – kalbėjo R. Gabartas.
Bėdos neišspręs, o už pažymas mokės papildomai?
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys neslėpė, kad naujas pakeitimas, jo vertinimu, nėra apgalvotas.
„Kvailesnio dalyko valdininkai negalėjo sugalvoti. Bandė parodyti darbą, o iš tikrųjų padarė visišką nesąmonę.
Negana to, realiame gyvenime mes labai dažnai susiduriame su situacijomis, kai pats techninės apžiūros kontrolierius vietoje šešių skaičių įrašo septynis skaičius. Kitaip tariant, pats padaro klaidą.
Vadinasi, dabar dėl kažkieno padarytos klaidos vairuotojai negalės važiuoti savo transporto priemone“, – pakeitimus kritikavo pašnekovas.
V. Baršys taip pat akcentuoja, kad reali problema – ridos klastojimas – panašu, taip ir liks neišspręsta.
„Vairuotojai turės išeitį – atsiveš serviso išduotą pažymą, kad pakeitė odometrą arba atliko kitus pakeitimus. Tad ridos klastojimo atvejų tokiu būdu tikrai nesumažins“, – svarstė jis.
Tačiau LTSA atstovas S. Mažionis priminė, kad jei pažyma bus suklastota, už tai gali grėsti ir tam tikra atsakomybė.
„Niekas nėra apsaugotas nuo dokumentų klastočių, tačiau dokumentą klastojantis asmuo ir šiuo atveju turėtų žinoti, kad tai – baudžiamasis nusikaltimas“, – perspėjo pašnekovas.
Tuo metu „Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius svarstė, kad kova su ridos klastojimo atvejais yra sveikintina.
Visgi jis svarsto, kad tokie pakeitimai, vargu ar atneš apčiuopiamą naudą. Mat didesniems rezultatams, jo teigimu, reikalingi didesni pokyčiai.
„Bet kokios iniciatyvos, kurios padėtų kovoti su ridos klastotojais, yra sveikintinos. Tačiau, manau, kad turėtų būti sukuriama vieninga sistema tarp ES valstybių, t.y. dalijamasis informacija.
Nes tikrai yra šalių, kur informacija apie transporto priemones yra viešai prieinama. Pavyzdžiui, Švedijoje galite pasižiūrėti kiekvienos transporto priemonės istoriją. Kodėl tokios šalys kaip, pavyzdžiui, Vokietija to irgi nepadaro, tai iki šiol negaliu atspėti“, – kalbėjo V. Milius.
Europos Komisija pasiūlė naujovių
Naujienų agentūra BNS rašė, kad Europos Komisija pasiūlė registruoti odometrų rodmenis nacionalinėse duomenų bazėse, kad valstybės galėtų keistis jų istorija, skaitmeninti automobilių registraciją ir techninės apžiūros sertifikatus, pusmečiui pripažinti kitoje ES narėje atliktą techninę apžiūrą.
„Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai norime sužinoti, ar kilometražas mūsų perkamo automobilio yra tikras ar netikras, yra priemonių, kurios numatytos, kad kilometražo suklastojimas būtų kur kas sudėtingesnis dalykas ir būtų galima pasitikėti tuo, kas nurodoma kilometraže“, – nacionaliniam transliuotojui teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Jis pažymėjo, kad dabar siūlomi pakeitimai bus diskutuojami ES Taryboje ir Europos Parlamente, todėl „nereikia nuogąstauti, kad viskas pasikeitė“.
„Pažiūrėkime, kol kas man sudėtinga vertinti, bet aš matau, kad dauguma ES valstybių, įsivesdamos tai savo nacionaliniuose teisės aktuose, palaiko tokį dalyką“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Autoplius.lt atstovai primena, kad automobilio istoriją galima patikrinti keliais pagrindiniais šaltiniais. Dažnai tam užtenka automobilio identifikavimo numerio (VIN kodo).
Štai Lietuvoje „Regitra“ yra viena patikimiausių institucijų, kur galima gauti informaciją apie automobilius. Tačiau „Regitros“ internetinėje svetainėje VIN kodo nepakaks.
Norėdami gauti informaciją, dar reikės sužinoti ir registracijos dokumento numerį bei automobilio valstybinius numerius. Gavus informaciją, „Regitra“ pateikia:
- transporto priemonės registracijos duomenis;
- informaciją apie transporto priemonės techninę apžiūrą;
- ar automobilis yra su dujų įranga;
- ar yra apribojimų registracijai.
Jei neturite interneto prieigos, o automobilis yra čia ir dabar, ridos klastojimo požymių galima rasti ir detaliai apžiūrėjus transporto priemonę bei dokumentus.
Pavyzdžiui, galite paieškoti transporto priemonės techninės apžiūros dokumento. Jame rasite apžiūros metu fiksuotą ridą. Palyginkite ją su skaičiais ant odometro;
Taip pat galite patikrinti ir automobilio interjerą. Nutrintas vairas, pedalai, pavarų svirtis, nusidėvėjusios sėdynės ir kiti kasdien vairuotojo liečiami elementai gali rodyti, kad rida yra didesnė, nei deklaruota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
