rida

Sugriežtinus techninės apžiūros tvarką, šimtai vairuotojų susidūrė su problema, kurios neišsprendus su automobiliu po dviejų metų tektų atsisveikinti. Specialistai įspėja, kokių veiksmų imtis, kad šios nemalonios žinios techninių apžiūrų centruose netektų išgirsti. Liepos mėnesį įsigaliojo nauja griežtesnė automobilių techninės apžiūros tvarka.

Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus – nuo liepos 7 d., iki 2025 m. liepos 8 d. Kaip anksčiau skelbė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai, nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas lyginant su praėjusia technine apžiūra bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams ir nepagrindus (pvz.

Netrukus Lietuvoje įsigalios nauji techniniai reikalavimai transporto priemonėms. Jose atsiras papildomas reikalavimas odometro rodomai automobilio ridai. Nustačius, kad ji atsukta atgal, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Dėl to automobilis galės būti pripažintas techniškai netvarkingu, o tokiu važinėti draudžiama.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai vakar išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui K. D. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Byloje ieškovė teigė, kad perkant iš K. D. automobilį, jai buvo aiškinama, kad automobilio rida yra 215 000 km, o automobilis pirktas iš bankroto administratoriaus Švedijoje.

Transporto priemonių ridos klastojimas yra vienas labiausiai paplitusių apgavysčių metodų naudotų automobilių rinkoje. Ridos klastojimas išpučia naudotos transporto priemonės kainą ir sugadina automobilio eksploatavimo patirtį. IT bendrovė „carVertical“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia rizika įsigyti automobilį su pakoreguotais odometro rodmenimis tenka aukštesnės klasės vokiškų automobilių pirkėjams.

Naudotas automobilis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, vis dar yra vienas pagrindinių Lietuvos gyventojų pirkinių. Kiekvieno naudoto automobilio pirkėjas turi specifinių reikalavimų, tačiau daugeliui vairuotojų didelę įtaką turi ne tik automobilio markė, modelis ar variklis, bet ir šalis, iš kurios jis buvo atvežtas.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje Europos mastu yra nykštukinė, tačiau to paties negalima pasakyti apie naudotų automobilių paklausą. Net ir pandemijos metu gyventojai aktyviai ieškojo automobilių, kuriuos galėtų priglausti savo namų garažuose. 2020 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 147 104 naudoti automobiliai. Šį įspūdingą skaičių sudaro tūkstančiai skirtingų modelių automobiliai, kurie gamykloje išriedėjo turėdami sedano, hečbeko ar kitą kėbulo tipą.

Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai – gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas. Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti laikomi gera investicija. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai pažymi, kad automobilių kolekcionavimas gali pareikalauti didelių investicijų.

Automobilių pasiūla naudotų transporto priemonių rinkoje – beribė, tačiau pradėjus ieškoti lūkesčius pateisinančio automobilio, būsimo pirkinio paieškos gali tapti dideliu galvos skausmu. Viena pagrindinių naudotų automobilių rinkos problemų yra ta, kad pirkėjai rizikuoja patekti į gudraujančių pardavėjų pinkles, kurie siekia atsikratyti naudotais automobiliais. Iš pirmo žvilgsnio naudoti automobiliai atrodo viliojančiai, tačiau iš tikrųjų jie turi užslėptą ne vieną rimtą gedimą.

Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 – 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį. Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų, prietaisų skirtų nuvažiuotas atstumui matuoti, „atsukimo“ problema pirkėjams kainuoja nemažai pinigų.

Naudoto automobilio ieškantys vairuotojai už turimą pinigų sumą siekia įsigyti kuo geresnį variantą – tokį modelį, kuris tenkintų kuo daugiau poreikių. Tačiau specialistai pastebėjo, kad ne visi džiaugiasi nauju pirkiniu. Tad patarė būsimu pirkiniu atidžiai pasidomėti, ypač automobilio rida, taip pat išskyrė, kokius automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi.

Kalbos apie ridos klastojimą netyla – naudotų automobilių pardavėjai ir toliau pardavinėja transporto priemones, nuslėpdami tikrąją jų istoriją, o gresianti baudžiamoji atsakomybė už tokį poelgį prekeivių neatbaido.  Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio Lietuvos rinkoje buvo parduota daugiau kaip 89 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.

Visiems žinoma tiesa, kad įvairiose socialinių tinklų diskusijose be konkurencijos – aktyvesnės moterys. Bet yra sričių, kur vyrams pavyksta „nukonkuruoti“ moteris. Manau vieną sritį atspėti itin paprasta – automobiliai. Kas jau kas, bet vyrai mėgsta keturračius „draugus“ ir dažnai jais didžiuojasi. Todėl vieno „Facebook“ vartotojo pradėta diskusija – „Kaip ir kiekvieną dieną sumetame gimtadienius“ – sulaukė itin didelio populiarumo tarp vyrų.

Techninės apžiūros centre netoli Vilniaus pats darbymetis, darbuotojai vieną po kito tikrina automobilius. O vairuotojai viltingai laukia naujo techninės apžiūros paso. Tačiau jau visai netrukus jį gauti gali tapti daug sunkiau. Seimo narys Kęstutis Masiulis, neapsikęsdamas Lietuvoje klestinčio automobilių ridos klastojimo, žada jau netrukus inicijuoti įstatymų pataisas, dėl kurių nustačius, jog automobilio rida suklastota, vairuotojai automobiliu naudotis nebegalės.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės ridos klastojimą. Tarp numatytų bausmių – ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, tas, kuris suklastojo transporto priemonės ridą, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką atsakys ir juridinis asmuo.

Tokią bausmę atsukinėti transporto priemonės ridos duomenis pamėgusiems sukčiams siūlo numatyti parlamentaras Kęstutis Masiulis. Šiam siūlymui pritaria ir Seimo nario kolegos, ir automobilių specialistai, tačiau įspėjama, jog keblumų gali kilti, siekiant nustatyti transporto priemonių odometro duomenis klastojančius asmenis.

Laisvoji banga Įsigyjant naudotą automobilį, kyla grėsmė, kad jo odometre rodoma rida nėra tiksli. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė bendrovės „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, pirkėjas gali atpažinti kada rida yra netikra, tačiau tam reikia žinoti kelis esminius dalykus. „Jei kalbėtume apie automobilių pirkimą, kuris buvo eksploatuotas Lietuvoje, jo ridą pasitikrinti galima gamintojo serviso, taip pat privalomosios techninės apžiūros duomenų bazėse.

Seime užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, siūlanti bausti už automobilio ridos klastojimą.

Įprasta manyti, kad automobilio ridos duomenys rodo automobilio techninę būklę ar kokybę. Dideli ridos skaičiai gąsdina pirkėjus, maži kelia įtarimą, kad tai ne tikri, o suklastoti rodmenys. Tačiau automobilių specialistai teigia, kad į ridą itin didelio dėmesio kreipti nevertėtų. Transporto skelbimų portalo Autogidas.lt apklausoje vairuotojų buvo klausiama, ar pirkdami automobilį jie kreipia dėmesį į ridą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.