Mūsų šalies keliais riedančių transporto priemonių būklę reguliariai tikrina specialistai techninių apžiūrų centruose.
Jei automobilis yra techniškai netvarkingas, tikrintojai galiojančios techninės pažymos jums neišduos, todėl ir važinėti keliuose negalėsite, mat kitu atveju gali grėsti ir bauda.
Tiesa, naujų (iki 3 metų senumo) lengvųjų automobilių savininkams prievolės nuvykti į techninių apžiūrų centrą nėra, tačiau vėliau (kas dvejus metus) tai padaryti privalo kiekvienas vairuotojas.
Kur trūkumų nustatoma daugiausia?
Naujienų portalui tv3.lt „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas komentavo, kad galiojanti „techninės apžiūros praeinamumą“ iš pirmo karto lemia naujesnės technikos koncentracija didmiesčiuose ir kuklesnis transporto parkas regionuose.
O sudėtingiausia vairuotojams gauti techninės apžiūros pažyma buvo Tauragėje ir Utenos rajone.
„Praėjusių metų duomenimis, mažiausiai bėdų į techninių apžiūrų stotį atsiveždavo Vilniaus (57,2 proc. iš pirmo karto), Kauno – 57 proc. ir Šiaulių – 62 proc. kraštuose gyvenantys automobilininkai.
Prasčiausia padėtis fiksuota Utenoje rajone, Tauragėje – po 48 proc., ir Marijampolėje – 51 proc. iš pirmo karto“, – statistiniais duomenimis pasidalijo R. Gabartas.
Bendras transporto priemonių, kurios techninės apžiūros pažymą gavo iš pirmo karto, Lietuvoje siekia 54,1 proc.
Vardijami didžiausi nustatomi trūkumai
„Transeksta“ duomenimis, palyginti 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų.
Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant artimųjų šviesų bei rūko žibintų, taip pat valstybinio numerio apšvietimo bei stabdymo žibintų būklę. Automobilių su netvarkingais, nedegančiais ar netinkamai sureguliuotais „karo su tamsa“ įrankiais sumažėjo nuo maždaug 13 proc. iki 12,3 proc.
Tiesa, galima spėti, kad tai ne visai tiksliai atspindi situaciją keliuose, nes apčiuopiamą dalį transporto priemonių dalis „pagydoma“ jau atvykus į techninės apžiūros stotį ir pasiekus žibintų patikros stendą.
Jei tik žibintų reguliavimo mechanizmas nėra sugadintas, kontrolieriai suteikia galimybę ir reikiamus įrankius šią problemą sutvarkyti paties transporto priemonės šeimininkams, todėl į eismą sugrąžinami automobiliais su tinkamai važiavimo trajektoriją apšviečiančiais bei kitų vairuotojų neakinančiais žibintais.
Antra dažniausiai nustatoma problema – netvarkingos pakabos lankstinės jungtys ir lankstai – praėjusiais metais statistikos grafose liko beveik nepakitusi: 2023-ais tokių bėdų turėjo 10,58 proc. automobilių, o pernai – 10,62 proc. Įdomu tai, kad lyginant kuriame regione kiek pakabos trūkumų pastebi TA kontrolieriai, peršasi išvada ne tik apie automobilių amžiaus/techninės būklės, bet ir kelių kokybės skirtumus.
Tarkime, Marijampolės ar Kauno techninės apžiūros įmonėse neigiamų išvadų dėl klibančių šarnyrų ar stabilizatorių sulaukia bemaž trečdaliu mažiau vairuotojų nei statistinis visos Lietuvos vidurkis. Tuo metu Utenos apskrityje šių pozicijų trūkumų kone 60 proc. daugiau.
Kad ir kaip būtų, technikos ekspertai ragina šiuos dalykus patiems automobilininkams vertinti ypač atidžiai, nes būtent lankstinės jungtys ir lankstai jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį – važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais šarnyrais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
Trečius metus iš eilės šiek tiek mažiau automobilių patikros metu „išbrokuojama“ dėl aptinkamo variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkio. Pernai tokius trūkumus „atsivežė“ 7,8 proc. TA apsilankiusių mašinų. 2023-aisiais ši problema nustatyta 8 proc., o 2022-aisiais – 9,7 proc. automobilių.
Deja, kiek išaugo atvejų, kai nustatomas pernelyg didelis dūmingumas: nuo 7 proc. akivaizdžiai aplinką teršiančių transporto priemonių skaičius išaugo iki 9,3 proc. Pasiguosti galima nebent tuo, kad mažiau (5,3 proc. prieš 5,5 proc. užpernai) automobilių turėjo netvarkingą ar nesandarią išmetimo sistemą.
Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku.
Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti „detonuoti“ ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu. Šių trūkumų skaičius pernai išliko beveik nepakitęs (4,61 proc. prieš 4,59 proc. 2023-aisiais), tačiau kiek tendencija nuteikianti optimistiškai: 2022-aisiais sunkiai valdomų automobilių suskaičiuota daugiau nei 5 proc.
Simboliškai pagerėjo reikalai vertinant darbinių stabdžių veikimą. Pernai pagrindinės automobilio aktyviojo saugumo priemonės nepakankamas efektyvumas užkirto galimybes gauti teigiamą kontrolieriaus išvadą 3,1 proc. transporto priemonių, pabuvojusių patikros linijose. 2023-aisiais atvejų, kai eisme dalyvauja automobiliai sudilusiomis stabdžių trinkelėmis/diskais ar turintys sistemos hermetiškumo neužtikrinančius vamzdelius, buvo 3,2 proc.
Dar prieš metus šių automobilio stabdymo efektyvumą keičiančių ir stabdymo kelias pailginančių atvejų buvo 3,5 proc. Beje, saugaus eismo ekspertų teigimu, net iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų.
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebi, kad lengvųjų automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių techninę apžiūrą, skaičius pernai ūgtelėjo iki 54,1 proc. (užpernai tokių buvo 53,4 proc.).
Tiesa, šis rezultatas skirtinguose regionuose variuoja nuo 57 proc. didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje) iki 48–50 proc. regionuose (Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje). Beveik identiška situacija Latvijoje, kur apie 55 proc. tikrinamų automobilių neturi didelių trūkumų.
Palyginimui – Vokietijoje teigiamą TA išvadą iš pirmo karto gauna beveik 79 proc. automobilių. Tiesa, ten vidutinis transporto parko amžius siekia 10,1 metų, o Lietuvoje – 14,9 metai.
Tuo metu Estijoje bei Lenkijoje, kur techninę apžiūrą gali atlikti iš esmės visi norintys juridiniai asmenys, „gerais“ pripažįstama 96-98 proc. automobilių. Toks rodiklis leidžia daryti prielaidą apie techninės apžiūros virsmą į paprasčiausią formalumą. Tikimybė, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse be techninių defektų, akivaizdžiai prasilenkia su tiesa.
„Regitra“ pasakė, kur egzaminus išlaikyti lengviausia
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kokia dalis būsimų vairuotojų egzaminus išlaiko iš pirmo karto „Regitroje“.
Sprendžiant iš nuasmenintų duomenų, dažniausiai tai pavyksta padaryti egzaminus laikant Panevėžio, Tauragės ir Alytaus padaliniuose.
Juose praėjusiais metais iš pirmo karto egzaminus išlaikė maždaug 4 iš 10 laikiusiųjų.
Daug prasčiau sekasi egzaminą laikantiems „Regitros“ Telšių padalinyje. Pernai jame egzaminą iš pirmo karto išlaikė vos 23 proc. egzaminuojamų vairuotojų.
„Transeksta“ primena, koks transporto priemonių apžiūros periodiškumas nustatomas pagal transporto priemonės klasę ir jos paskirtį:
- motociklams ir mopedams privalomoji techninė apžiūra atliekama po trejų metų nuo pirmos registracijos datos, po to kas 24 mėn.;
- lengviesiems automobiliams – po trejų metų nuo pirmos registracijos datos, po to kas 24 mėn.;
- autobusams ir troleibusams – po metų nuo pirmos registracijos datos, po to kas 6 mėn.;
- krovininiams automobiliams – po metų arba dviejų nuo pirmos registracijos datos, po to kas 12 mėn.
Už važinėjimą be techninės apžiūros bauda siekia 30–40 eurų. O leidimas vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, kurios techninė apžiūra yra negaliojanti, atsakingam asmeniui užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
