Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.
Pensija padidėjo tik 1 procentu
Trečiadienį Seime vyksta konferencija „Nacionalinė senėjimo pasekmių įveikimo strategija“.
Joje diskutuojama teisiniais, pensijų kėlimo, sveikatinimo ir kitais aktualiais socialiniais klausimais.
Renginyje dalyvauja didžiausių šalies vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų ir regioninių bendrijų atstovai.
Viena iš jų – Vilniaus „Bočių“ draugijos pirmininkė Vilija Tūrienė. Kalbėdama konferencijoje, ji pripažino atidžiai skaitanti žiniasklaidos pranešimus apie pensijas ir internautų komentarus dėl jų.
Be kita ko, pirmininkė atkreipė dėmesį, kad tarp komentarų yra ir tokių, kuriuose teigiama, kad žmonių pensijos didėja mažiau, nei viešai teigia valdžios atstovai.
„Nežinau, kaip pas jus, aš pati neseniai gavau iš „Sodros“ fondo valdybos pranešimą apie pensijos atnaujinimą. Tai, žinokite, tokia empirinė mano asmeninė patirtis, kad mano pensija, buvo parašyta, nuo sausio 1 d. padidėjo 5 eurais.
Aš galvoju, tai kiek čia dabar išeina procentų. Išeina 1 procentas. Jeigu čia gerai gyvenam, tai kaip bus ateity? Tie procentai galbūt į minusą, į kitą pusę skaičiuosis? Turime tokią padėtį, kurią turime aptarti“, – surinkusiems konferencijoje kalbėjo V. Tūrienė.
Ministerijos duomenys nerodo 5 eurų
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus tiesiai neatsakė į pirmininkės nuogąstavimą dėl menkai didėjusios pensijos. Tačiau tvirtino, kad dėl jo atstovaujamos ministerijos parengtų teisės aktų pensijos didėjo labiau, nei būtų didėję be jų.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinio draudimo pensijų draudimo pensijų pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siekiama sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą ir mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių, atsisakant asmens įgyto būtinojo stažo santykio taikymo apskaičiuojant bendrąją pensijos dalį, kai asmuo nėra įgijęs būtinojo stažo būtent pensijai paskirti ir tuo pačiu didinti individualiosios pensijos dalies priklausomybę nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, taip taikant spartesnį individualios dalies indeksavimo koeficientą.
Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie ilgiau dirba, daugiau uždirba, kad jiems ta pensijų dalis būtų didėjanti sparčiau“, – savo pranešimą skaitė viceministras.
Jis skaičiavo, kad 2022 m. pensijos Lietuvoje vietoje 8,47 proc. didėjo vidutiniškai 11 proc. ir 2023 m apie 14 proc., o šiemet didės apie 10,8 proc. (viceministras nepaminėjo, kad per pastaruosius trejus metus maistas Lietuvoje pabrango beveik 50 proc.).
M. Šiurkus priminė, kad ši valdančioji dauguma įvedė vienišo asmens išmokas, kurios skiriamos automatiškai. Nuo 2024 m. tokia išmoka sudaro 38,23 euro.
Viceministras taip pat priminė, kad 2022 m. įsigaliojo Papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo įstatymas.
Esą per 2022 m. pensijos didėjo vidutiniškai apie 70 eurų ir vidutinė pensija pasiekė 482 eurus, o vien turintiems būtinąjį stažą – 510 eurų.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2022 m. vidutinę pensiją gaunančių pajamos didėjo daugiau nei 700 eurų“, – tikino M. Šiurkus.
Pasak jo, dalies gyventojų pensijos didės nuo 7 proc. iki 50 proc. ir dėl negalios reformos. Be to, minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) išaugo nuo 354 iki 446 eurų. Taigi didėjo ir pensijų priemokos gaunantiems mažiausias pensijas.
Viceministro teigimu, nuo šių metų pradžios valstybinės pensijos indeksuotos 6 proc. O nukentėjusių asmenų pensijos, pagal parengtą projektą, turėtų didėti apie 87 proc.
Reikia džiaugtis, kad seniau buvo blogiau?
Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Jis priminė, kad gegužės pradžioje buvo minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20 metų jubiliejus.
„Tikrai yra kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad mūsų pažanga tikrai buvo sparti ir rezultatyvi“, – tikino politikas.
Jis siūlė prisiminti, kaip blogai lietuviai pensininkai gyveno anksčiau:
„Kai mes įstojome į Europos Sąjungą, vidutinė senatvės pensija prieš 20 metų siekė 106 eurus. Šiemet yra vidutinė aišku yra visokiausių situacijų yra ir minėtos mažos, bet yra ir nepaminėtos didelės ir gaunasi taip, kad vidutinę pensiją turime 644 eurus turintiems būtinąjį stažą.“
Pasak M. Lingės panašiai – apie 5–6 kartus – pagerėjo ir šalies ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo apie 5 kartus. Gerokai išaugo ir Lietuvos eksportas, bendrasis vidaus produktas. Esą gerėjant ekonominiams rodikliams didėja ir pensijos.
Kita vertus, komiteto pirmininkas įspėjo, kad lietuviai senėja – auga tiek gyvenimo trukmė, tiek vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Tuo metu dirbančių ir socialinio draudimo įmokas, kuriomis finansuojamos pensijos, mokančių gyventojų taip nedaugės. Taigi, diskutuojant apie pensijas, negalima pamiršti šių tendencijų.
