Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.
Jais siūloma laikyti ne tik pažengusį vėžį, bet ir būtinybę susitvarkyti dantis, kai to nekompensuoja Ligonių kasos, bet ir namų sunaikinimą.
Ministerija siūlo, kad pensijų kaupimo dalyviai galėtų pasiimti visus sukauptus pinigus. Net ir tuos, kuriuos per valstybės biudžetą už juos mokėjo visi kiti mokesčių mokėtojai. O bendra nuosavų ir svetimų pinigų suma išties nemenka.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) skaičiuoja, kad šiuo metu 1,4 mln. pensijų kaupimo dalyvių fonduose yra sukaupę 7,8 mlrd. eurų vertės turto. Taigi, vienam kaupiančiam tenka vidutiniškai po 5571 eurą.
Ne tik dėl vėžio ar diabeto, bet ir dantims tvarkyti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytame įstatymo pataisų projekte numatomas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kada žmonės galės nutraukti kaupimą ir pasiimti pinigus.
Tokią galimybę siūloma suteikti esant bent vienai iš šių priežasčių:
- kaupimo dalyviui ar jo nepilnamečiam vaikui (įvaikiui) išduotas siuntimas gauti stacionarią, ambulatorinę ar dienos centro paliatyviosios pagalbos paslaugą;
- dalyvis ar jo nepilnametis vaikas (įvaikis) serga kritine liga;
- dalyviui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas;
- dalyvio nepilnamečiam vaikui (įvaikiui) nustatytas sunkaus neįgalumo lygis;
- dalyviui ar jo nepilnamečiui vaikui (įvaikiui) reikalingos dantų ir (ar) rekonstrukcinės chirurgijos paslaugos, o jos nekompensuojamos;
- dalyviui pasinaudojus savivaldybės teikiama tiksline parama, kai vienintelis būstas buvo paveiktas stichinės nelaimės ar gaisro;
- kitais atvejais, kai priežastys nutraukti pensijų kaupimą yra išimtinės.
Nors projekte minimas kritinių ligų ir būklių sąrašas, tokio oficialaus nėra. Arčiausiai jo – ministro įsakymas dėl sunkių ligų.
Tarp tokių sąraše minimos: ŽIV, išsėtinė sklerozė, būklės po organų persodinimo operacijų, lėtinis kraujotakos ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, lėtinio inkstų ir/ar kepenų nepakankamumo terminalinė stadija, įgimta ir įgyta silpnaprotystė, III, IV stadijos vėžys, cukrinis diabetas ir kt.
Mokesčių mokėtojų pinigai – kaupiančiojo nuosavybė?
Prieš kurį laiką tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Lietuvos banko vadovai svarstė, kad nusprendus nutraukti pensijos kaupimą nesulaukus pensinio amžiaus, gyventojams nereikėtų atiduoti visų pinigų, kuriuos jis sukaupė fonde.
Esą žmogui neturėtų būti išmokama ta dalis, kuri už jį buvo sumokėta iš valstybės biudžeto (t.y. kitų mokesčių mokėtojų).
Tačiau sprendžiant iš registruoto įstatymo projekto ministerija pakeitė savo poziciją. Taigi, kitų žmonių pinigais kaupiantysis galėtų susitvarkyti ir dantis, jeigu registruotas pataisas Seimas priims.
„Siūloma, kad į pinigus būtų konvertuojami ir išmokami visi sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai“, – portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Kodėl visų mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti nusavinami tų, kurie nutraukia kaupimą, ministerija paaiškino taip:
„Toks sprendimas grindžiamas ir paties įstatymo nuostata, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė, o dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių, ir įstatymo nuostata apie paveldėjimą – jei kaupimo metu žmogus mirtų, jo artimieji paveldėtų visą sukauptą sumą.“
Kritikuoja pataisų neapibrėžtumą
LIPFA direktorius Tadas Gudaitis, komentuodamas ministerijos registruotas įstatymo pataisas, sako, kad siūlomas reglamentavimas palieka pernelyg daug erdvės interpretacijoms.
„II pakopos paskirtis yra didinti kaupiančiųjų pensijos turtą, kad „skurdo krūvis“ valstybės biudžetui tolydžio mažėtų. Kaupiantieji iš investavimo jau uždirbo beveik 3 mlrd. eurų, kurių šiuo metu galėjo ir neturėti, jeigu savo laiku būtų nusprendę nekaupti pensijai.
Ši nauda sudaro net 36 proc. viso kovo pabaigoje buvusio 7,8 mlrd. eurų vertės turto. Norėčiau paskatinti politikus siekti, kad kaupimo sistema būtų tvari, stabili ir kaupiantiesiems toliau galėtų užtikrinti maksimalią finansinę naudą“, – teigia T. Gudaitis.
Anot LIPFA vadovo, II pakopa neskirta spręsti sveikatos, būsto, kitų iškylančių problemų, tam valstybė turi kitas priemones, socialinės politikos įgyvendinimo struktūras bei instrumentus.
Savo ruožtu pinigų atsiėmimas anksčiau laiko stokojantiems pajamų ateityje sukurs dar daugiau iššūkių ir jiems patiems, ir valstybei.
„Atviras, konkrečiomis kategorijomis „neuždarytas“ pasitraukimo iš II pakopos priežasčių sąrašas sukuria papildomą „žaidimų aikštelę“ galimoms manipuliacijoms, bandymui daryti neteisėtą įtaką ar spaudimą, subjektyviems sprendimams. Neapibrėžtumas šiuo atveju yra labai stiprus veiksnys, galintis sukelti toli siekiančių neigiamų padarinių.
Jis teoriškai gali tapti papildomu chaoso ir nepasitenkinimo šaltiniu visuomenėje, sukurti didelę papildomą administracinę naštą ne tik pensijų kaupimo bendrovėms, bet ir „Sodrai“, Lietuvos bankui, kitoms institucijoms, teismams“, – sako LIPFA vadovas.
