Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Didžioji dalis (90,4 proc.) 50–74 metų gyventojų pirmą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gavo be jokio sumažinimo ar padidinimo.
Sumažintą pensiją dėl ankstesnio išėjimo į pensiją gavo 8,4 proc. 50–74 metų gyventojų, daugiau moterų (8,9 proc.) nei vyrų (7,5 proc.).
Padidintą pensiją dėl išėjimo į pensiją atidėjimo gavo 1,2 proc. 50–74 metų gyventojų.
Per 6 mėnesius nuo pirmos senatvės pensijos gavimo 38,1 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti.
Trečdalis (32,9 proc.) šios amžiaus grupės gyventojų buvo užimti ir toliau dirbo be jokių pokyčių, 10,8 proc. toliau dirbo su tam tikrais pokyčiais (pakeitė darbą, dirbo mažiau valandų).
30,5 proc. 50–74 metų gyventojų dirbo toliau, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, dėl to, kad dirbti buvo finansiškai būtina, 28,2 proc. – nes dirbti buvo finansiškai patrauklu.
29,2 proc. šio amžiaus gyventojų toliau dirbo, nes patiko dirbti ir būti produktyviems, dėl šios priežasties toliau dirbo 36,1 proc. vyrų ir 25,1 proc. moterų.
5,4 proc. šio amžiaus gyventojų dirbo toliau, nes norėjo būti socialiai įtraukti, dažniau šią priežastį įvardijo moterys (6,8 proc.) nei vyrai (3,3 proc.).
70 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti, nes sulaukė senatvės pensijos amžiaus ar teisės gauti pensiją. 15,8 proc. šios amžiaus gyventojų nustojo dirbti dėl sveikatos problemų ar neįgalumo, dėl šios priežasties dirbti nustojo 17,4 proc. vyrų ir 14,7 proc. moterų.
Dėl slaugos pareigų ar kitų šeiminių priežasčių dirbti nustojo 3,3 proc. 50–74 metų gyventojų, dažniau tai buvo moterys (4,9 proc.) nei vyrai (0,9 proc.).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 595 eurus.
Aš gi jums neišrinkau !!@