Gediminas Stanišauskas
Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Nesulaukę realių pokyčių Lietuvoje, jaunuoliai ir toliau emigruoja į užsienį. Neradę darbo tėvynėje, jaunuoliai traukia laimės ieškoti svetur. Klaudijaus Driskiaus nuotr.
Neradę darbo tėvynėje, jaunuoliai traukia laimės ieškoti svetur. Klaudijaus Driskiaus nuotr.
Prezidentės kritika
Atrodo, kad ilgi ramybės mėnesiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei A.Pabedinskienei baigėsi. Nieko doro iki šiol nenuveikusią ministrę jau pasiekė pirmos kritikos strėlės. Vilniaus metalo apdirbimo įmonėje „Arginta“ apsilankiusi D.Grybauskaitė per spaudos konferenciją pažėrė kritikos su jaunimo nedarbu nesusitvarkančiai Vyriausybei. Prezidentė nurodė, jog Vyriausybė per mažai stengiasi, kad būtų rengiami darbo rinkoje paklausūs specialistus.
„Dabartinė sistema, kai verslas paliktas vienas, išties yra labai bloga praktika, nes neinvestuojama į ekonomikos augimą“, – sakė Prezidentė D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad Lietuva turėtų suskubti panaudoti ES lėšas jaunimo užimtumui mažinti. Verslininkai sakė, kad mokyklos būsimus darbuotojus išmoko tik teorinių dalykų, o praktikos jiems trūksta.
Premjeras A.Butkevičius žurnalistams teisinosi, esą trys ministerijos rengia vieningą programą, padėsiančią jaunuoliams įsidarbinti, o didžiausia atsakomybė tenka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Vyriausybė labai stipriai dirba šioje srityje, ir, turiu pasakyt, kad su socialinės apsaugos ir darbo ministre vyksta susitikimai kiekvieną savaitę. Dirbama su Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijomis. Bus sukurta bendra programa užimtumo problemoms spręsti“, – kalbėjo A.Butkevičius. Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp ES valstybių, išskyrus su euro krize susidūrusias šalis Ispaniją (56,1 proc.), Graikiją (62,9 proc.), Italiją (39,5 proc.) ir kt.
Kaime dar prasčiau
Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo užregistruota per 25 tūkst. 15–24 metų amžiaus bedarbių. Palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, jaunimo nedarbas sumažėjo 7,6 proc., tačiau jis išlieka labai didelis. Jaunimo nedarbo lygis antrą 2013 m. ketvirtį buvo 23,1 proc., t. y. darbo neturėjo kas ketvirtas 15–24 metų amžiaus asmuo.
Kaime 15–24 metų gyventojų nedarbo lygis aukštesnis nei mieste ir buvo 32,8 proc. Toks jaunimo neaktyvumas rodo arba jaunimo nenorą dirbti, arba valstybės institucijų nemokšišką jaunimo nedarbo mažinimo politiką.
Aukščiausių valstybės asmenų taikiklyje atsidūrusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai vadovauja Darbo partijos (leiboristų) deleguota ministrė A.Pabedinskienė, atstovai teigė, esą situacija nėra tokia tragiška. „Registruotas šalies 16–24 m. amžiaus gyventojų nedarbas 2013 m. liepos 1 d. buvo 5,2 proc.“, – atsakyme „Valstiečių laikraščiui“ teigė SADM viešųjų ryšių skyriaus specialistai. Esą, palyginti su 2012 m. liepos 1 d., jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 1,5 proc., o palyginti su 2011-ųjų liepos 1-ąją – net 2,4 proc.
Deja, Eurostato duomenimis, girtis A. Pabedinskienei nėra kuo, nes jaunimo nedarbas vis auga. Be kita ko, A.Pabedinskienė taip ir neatsakė į jai pateiktus klausimus, slapstydamasi už ministerijos viešųjų ryšių specialistų, kurie nieko negali pasakyti apie formuojamą politiką jaunimo nedarbui mažinti, o juo labiau atsakyti į Prezidentės kritiką.
Milijonai - pro šalį
Iš SADM pateiktų atsakymų matyti, kad ministerija ir jai pavaldžios įstaigos įgyvendina daugybę ES fondų remiamų projektų, tačiau neaišku, kiek jie efektyvūs. Pavyzdžiui, vien Lietuvos darbo birža įgyvendino du jaunimui iki 29 metų skirtus 42 mln. Lt vertės projektus.
„Įgyvendinant projektus 12,5 tūkst. jaunuolių dalyvavo remiamojo įdarbinimo programose, o daugiau kaip 83 proc. iš jų paskui įsidarbino“, – tikino SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė.
Į profesinio mokymo programas 2012–2013 m. įtraukta 6 200 jaunuolių. Tai kainavo 30 mln. Lt. Daugiau kaip 70 proc. šių lėšų jau panaudota, o projektas bus baigtas kitų metų vasarį.
„Viena didžiausių jaunimo nedarbo problemų – darbo patirties neturėjimas, todėl Europos socialinio fondo lėšomis sukurta ir pradėta įgyvendinti nauja finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“, – pasakojo L.Burbaitė.
Darbdaviams, įdarbinantiems darbo patirties neturinčius jaunuolius iki 29 metų, visus metus kompensuojama iki 23,3 proc. darbo užmokesčio lėšų. Už 25 mln. Lt jau paremtas beveik 6 tūkst. jaunuolių įdarbinimas 1 353 įmonėse. Be to, ministerija giriasi jau parengusi Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programą, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo užimtumui.
Neatitinka tikrovės
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Juras Požėla ne vieną kartą atkreipė dėmesį į SADM nesugebėjimą imtis iniciatyvos. „Yra tarsi daug atsakingų ministerijų, pradedant Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, bet, mano galva, pozityvesnės iniciatyvos turėtų imtis ne kas kitas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavaldi ir Darbo birža“, – pabrėžė J.Požėla.
Pašnekovas pabrėžė, kad SADM išsisukinėja nuo problemos ir dirbtinai mažina statistinius jaunimo užimtumo rodiklius. „Akivaizdu, kad SADM vadovaujasi Darbo biržos skaičiavimo metodikomis, o Europoje vadovaujamasi Eurostato ir Statistikos departamento duomenimis“, – kalbėjo J.Požėla.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui kelia nuostabą ir ES lėšų panaudojimo efektyvumas. „Kai jaunimo verslumo skatinimo paskaitos ir seminarai rengiami savaitgaliais, kai stengiamasi kuo daugiau šioms reikmėms išleisti lėšų, užuot pašalinus esmines verslumo skatinimo kliūtis, tai ir turime tokį rezultatą, kokį turime“, – teigė J.Požėla. Didelę jaunų žmonių, Lietuvoje nerandančių darbo, emigraciją į užsienį J.Požėla pavadino vienu žodžiu – tragedija.
Trūksta aktyvumo
Sudėtingiausiais Lietuvos ekonomikos laikotarpiais premjeru dirbęs dabartinis Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad SADM turėtų aktyviau pertvarkyti jaunimo įdarbinimo sistemą. „Kai paimama viena gera patirtis iš vienos šalies, kita patirtis – iš kitos ir kelių valstybių patirtį bandoma pritaikyti, nieko doro nesigauna“, – aiškino A.Kubilius.
Jis siūlo tiesiog pasinaudoti Danijos karalystės jaunimo užimtumo modeliu, kuris yra vienas efektyviausių ES. „Galima visą tą modelį perkelti pas mus ir tik tada būtų galima tikėtis gerų rezultatų“, – problemos sprendimo receptą atskleidė A.Kubilius.
Eurostato duomenimis, Danijoje jaunimo nedarbas yra tik 11,9 proc. Tačiau mažiausias nedarbas yra Vokietijoje – 7,7 proc. Tačiau kad SADM veikla neduoda laukiamų rezultatų, geriausiai atskleidžia palyginimas su kitomis Baltijos šalimis. Net Latvijoje jaunimo nedarbas yra mažesnis nei Lietuvoje (19,1 proc.), ką jau kalbėti apie Estiją, kur šis rodiklis tesiekia 15,2 proc. „Tai yra sisteminė mūsų problema, todėl pernelyg stipriai nekritikuočiau vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, – reziumavo A.Kubilius.
Ne tik mūsų bėda
Emilis Ruželė , Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Prezidentės kritika iš dalies pagrįsta. Jaunimo nedarbas yra didelė problema Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Tiesa, ES lėšų panaudojimas šios problemos tikrai neišspręs. Trys esminės pokyčių kryptys, kurios gerokai palengvintų jaunimo įsidarbinimo galimybes Lietuvoje ir sukurtų sąlygas naujoms darbo vietoms atsirasti, – darbo santykių liberalizavimas ir švietimo reformos tąsa. Norint padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti, reikia gerokai patobulinti Darbo kodeksą, atsisakyti nuo tarybinių laikų likusių reguliavimų. Galėdami paprasčiau priimti į darbą ir atleisti iš jo, darbdaviai drąsiau samdys patirties neturinčius jaunus žmones. Kita vertus, labai svarbu sumažinti mokesčius ir kontrolės naštą verslui. Geresnės sąlygos plėsti savo veiklą ir investuoti Lietuvoje būtų geriausias pagrindas naujoms darbo vietoms kurti. Galiausiai, tiktai rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir žinias įgijęs jaunimas galės susirasti darbą modernioje ekonomikoje, todėl būtina tęsti švietimo reformą – leisti studentams patiems rinktis universitetus, mokiniams ir tėvams – mokyklas.
