Pavyzdžiui, prieš kurį laiką madingais tapo loftai – žmonių gyvenimui pritaikytos patalpos buvusiose gamyklose ar kituose pramoniniuose pastatuose. Loftai paprastai turi aukštas lubas, tad nedideliame patalpų plote galima įsirengti du aukštus.
Vis dėlto pirkėjai turėtų žinoti, kad loftų, reklamuojamų kaip butai, paskirtis gali būti visai ne gyvenamoji, o, pavyzdžiui, kūrybinių dirbtuvių. Dėl to jiems netaikomi svarbūs reikalavimai dėl automobilių vietų, vaikų žaidimų aikštelių, triukšmo ir kt.
Kaltina skelbimų portalą
Neseniai į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri skundėsi, kad ne vieną dieną turi gyventi be elektros butuose, kurie įrengti buvusioje radijo gamykloje Kaune, prie Prisikėlimo bažnyčios, ties Žemaičių gatvės ir Savanorių prospekto sankryža.
Paaiškėjo, kad žmonės čia nuolat gyvena ar būstą tik nuomojasi loftuose. Kai kuriuose skelbimų portaluose nauji ir įrengti jie reklamuojami kaip butai. Vis dėlto oficialiai jų paskirtis įvardijama kaip kūrybinės dirbtuvės, o ne gyvenamos patalpos.
Dirbtuves pardavinėjančios bendrovės „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis tikino, kad visur komunikacijoje, kalbėdama apie projekto „Radio City“ turtinius vienetus, bendrovė naudoja tik terminą „loftai“.
„Papildomai projekto loftai reklamuojami Aruodas.lt portale. Kur patys valdome informaciją, visuose NT skelbimų aprašymuose nurodome, kad tai yra loftai, taip pat nurodome patalpų paskirtį“, – komentavo įmonės atstovas.
Jis tikino, kad patalpų paskirtis yra konkrečiai paaiškinama ir pardavimo proceso metu, nurodyta sutartyse.
„Kad elgiamės sąžiningai bei atsakingai, yra konstatavusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, šiuo klausimu vykdžiusi tyrimą“, – pripažino R. Stalnionis.
Vis dėlto, anot jo, dėl skelbimų portalo techninių apribojimų, kai antraštės generuojamos automatiškai, jose atsiranda žodis „butas“. Esą su analogiška problema susiduria ir kiti statytojai.
„Prieš metus kreipėmės į portalo valdytojus dėl šios situacijos ir kartu ieškome sprendimo. Tikimės, kad jį pavyks rasti, nes ir toliau dirbame šia linkme“, – vylėsi pašnekovas.
Pasak jo, apie tai informuota ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
„Ji jokių pretenzijų dėl esamų skelbimų turinio portaluose nereiškė, atsižvelgdama į portalų turinio suprogramavimo ypatumus ir mūsų teisingą tiesioginę komunikaciją su vartotojais, t. y. mūsų skelbimai nebuvo pripažinti klaidinančiais vartotojus“, – tikino R. Stalnionis.
Kitokie reikalavimai dėl aikštelių ar garso
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus patarėja Asta Kazickienė paaiškino, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
„Pirkėjas turėtų pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas“, – įspėjo inspekcijos patarėja.
Ji priminė, kad reikalavimai butams ir negyvenamosioms patalpoms, pvz., dirbtuvėms, gerokai skiriasi.
Gyvenamosios paskirties patalpos nuo negyvenamųjų paskirčių patalpų pastatuose turi būti atskirtos atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami papildomi reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų, buto insoliacijos, vaikų žaidimų aikštelių, garso izoliacijos:
- naujam butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliams statyti (šis skaičius gali būti didinamas ar mažinamas savivaldybės);
- kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos nepertraukiamos insoliacijos (saulės šviesos) laikas – ne trumpesnis kaip 2,5 val.;
- sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas;
- keičiant pastato (patalpų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties pastatų (patalpų) C garso klasei.
„Negyvenamosios paskirties patalpoms reikalavimai gali būti žemesni, pavyzdžiui, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra.
Be to, gyvenamosios paskirties pastatų sklypai turi būti pritaikyti gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei privažiavimams“, – aiškino A. Kazickienė.
Jos teigimu, už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal NT registre nurodytą paskirtį galima skirti baudą.
Paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant reikalavimus ar naudojamas ne pagal paskirtį, gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1,5 tūkst. eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.
Žada griežčiau kontroliuoti dėl paskirties
Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Edvardas Minkevičius pažymėjo, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo pastatų paskirtimis, ministerija yra parengusi teisės aktų pakeitimus.
„Jais siekiama aiškiau reglamentuoti pastatų paskirtis, atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą, suteikti daugiau įrankių statinių naudojimo priežiūrą vykdančioms savivaldybės administracijoms“, – komentavo patarėjas.
Anot jo, viena iš priemonių, susijusi su aptariama situacija, įtvirtinta parengtame Statybos įstatymo keitimo projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose:
„Jame numatytas reikalavimas statinio naudotojui viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnams pateikti su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus.“
T. y. jeigu statinio paskirtis yra numatyta tam tikrai veiklai (pramonei, komercijai), statinio naudotojas privalės pagrįsti, kad jo vykdoma veikla atitinka statinio paskirtį.
„Ši priemonė siūloma atsižvelgiant į tai, kad iki šiol savivaldybės dažnai susiduria su situacija, kai statinys naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau įrodyti tokį faktą praktiškai neįmanoma, todėl neįmanoma ir nubausti pastato ar jo patalpų naudotojų už statinio naudojimą ne pagal paskirtį.
Manytina, šis pakeitimas turėtų atgrasyti nuo noro gyventi pramonės, komercijos, poilsio ar kituose negyvenamuose paskirties pastatuose“, – tikino E. Minkevičius.
Be to, esą bus privaloma parengti nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektą ir gauti savivaldybės administracijos leidimą.
„Taip pat naujame teisiniame reguliavime numatyti ir „palengvinimai“ siekiant transformuoti pastatus į gyvenamąją paskirtį.
Kadangi praktikoje pasitaiko atvejų, kai gyvenamosios paskirties pastatams keliami reikalavimai negali būti įgyvendinti dėl žemės sklypo, kuriuose jie stovi, ypatybių – pavyzdžiui, žemės sklype neįmanoma sutalpinti visos gyvenamajam pastatui būtinos infrastruktūros“, – nurodė ministerijos patarėjas.
O butus sandėliuose lengviausia įpiršti iš provincijos atvykusiems, labai skubantiems įleisti šaknis Vilniuje, Kaune, skubantiems nusipirkti butą, tik paskui sužino kur ir ką nusipirko, kas gyvena mieste nuo vaikystės, puikiai žino kas per rajonas, kokia reputacija, kas ten buvo iš tikrųjų ir t.t.
