loftai

Trečiadienį vakare Vilniaus specialiosioms tarnyboms buvo pranešta, kad Kalvarijų g. 143 atvira liepsna dega trijų aukštų pastatas. Paaiškėjo, kad nelaimė įvyko buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijoje – užsidegė loftai. Pirminiais duomenimis, kažkas liepsnojo ant pastato stogo. Į gaisravietę iš karto atsiųstos keturios autocisternos, keltuvas, atvažiavo ugniagesių operatyvaus valdymo štabas. Anot ugniagesių, visi žmonės, kuriems grėsė pavojus, buvo evakuoti.

Šalia Talkšos ežero Šiauliuose esančioje apleistoje pramoninėje teritorijoje svarstoma įrengti Pramonės įdomybių parką, pirmadienį pranešė miesto savivaldybė. Tikimasi, kad išvalius buvusio „Elnio“ fabriko teritoriją pramoniniai pastatai galėtų virsti ir gyvenamosiomis patalpomis - loftais. Odos pramonės atliekomis užteršta ežero pakrantė turėtų būti netrukus pradėta valyti. Svarstoma galimybė čia įkurti parką, kuriame instaliacijomis būtų pristatoma miesto įmonių gaminama produkcija.

Sostinėje šiuo metu statoma maždaug dvigubai daugiau butų, nei gyventojai nuperka. Pasak ekspertų, pasiūlos padidėjimas gali lemti ir kiek mažesnes butų kainas metų pabaigoje, o perkaitimo rinkoje baimintis nederėtų – didžiausiais projektais užsiima patyrusios NT bendrovės. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, pažvelgus į daugiausiai butų statančių bendrovių pavadinimus matyti, kad dominuoja senieji rinkos dalyviai.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ per du metus ketina įgyvendinti du naujus loftų projektus Vilniuje. Anot bendrovės vadovybės, šiuo metu baigiamos derybos dėl vieno industrinės architektūros statinio įsigyjimo bei lygiagrečiai vedamos dar su keliais tokių pastatų savininkais. „Per dvejus metus planuojame įgyvendinti du naujus projektus sostinėje, kurie savo koncepcija bus artimi jau išvystytam Soho Lofts projektui.

Vis labiau ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje populiarėjantys gamybinėse teritorijose įrengti loftai žavi savo didelėmis erdvėmis, nestandartinėmis formomis ir galimybe gyvenamąją patalpą įsirengti kūrybiškai. Gyvenamąsias patalpas įsikurti tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas, ar tokie būstai nekenkia sveikatai.Svarbu išvalyti aplinką Šiuo metu „Kuro aparatūros“ gamyklos pastato teritorijoje vyksta statybos darbai.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – loftų – įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Kiek tiksliai okupacijos metais Lietuvoje veikė gamyklų, šiandien negali atsakyti net specialistai. Dalyje jų įsikūrė naujos įmonės, dalis sparčiai virsta loftais. „Ekonomika.lt“ kalbina specialistus, dirbusius slaptąjį pašto dėžutės kodą „555“ turėjusiose gamyklose, liaudiškai vadintose Burdenkos gamyklomis. Jie dar pamena laikus, kai net ir varžtas, panaudotas kariuomenės tikslams, buvo paslaptis.

Dauguma gyventojų (85 proc.) pritaria nebenaudojamų sostinės gamyklų pavertimui į loftų, studijų ar kūrybinių verslų salas. Tai paaiškėjo kovo – balandžio mėnesiais apklausus beveik 200 didžiųjų miestų gyventojų. Remiantis apklausos duomenimis, jei įsigytų loftą tokiose patalpose, kas trečias respondentas (38 proc.) pirmenybę teiktų gyvenamosioms reikmėms pritaikytoms erdvėms, šiek tiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) apklaustųjų patalpas sietų su darbu, dar 15 proc.

Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių. „Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau iniciatorių, ketinančių senas ir apleistas gamyklas paversti ekonomišku gyvenamuoju plotu.Tačiau kad ir kaip patraukliai ši idėja kai kam skamba, nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus. Tai kelia vis daugiau visuomenės diskusijų, mat iš vienos pusės, perdarant senus vaiduoklius į loftą ne tik gražinamas miestas, bet ir elgiamasi ekologiškai: ne griaunat ir statant naują, o tiesiog rekonstruojant. Tokio būsto ir kaina atitinkamai mažesnė nei naujo.

Lietuvoje vystomi loftų projektai ir naujienos apie šio nekilnojamojo turto išnaudojimo galimybes iš viso pasaulio nuo šiol pristatomos specialioje interneto svetainėje Gyvenklofte.lt. Pasak projekto autorių, naujoji svetainė lankytojus supažindins su naujausiomis loftų tendencijomis ir pateiks aktualią informaciją apie mūsų šalyje vystomus projektus ar jau parduodamus loftus.

Kadaise JAV, Niujorke, pamatyti loftai bei juose vykę vakarėliai pamažu virsta VIKTORO DIAVAROS (DIAWARA) realybe. Vilniaus Naujamiestyje, buvusių sovietinių gamyklų patalpose, neseniai įkurdinta grupės "Skamp" studija, šalia baigiami įrengti paties V.Diavaros namai, o Švitrigailos g.29 kuriamas kultūros centras "Loftas" duris atvers rudenį. "Ir darbas, ir namai vienoje vietoje - mano sena svajonė. Toli eiti nereikia", - šypsosi V.Diavara.

Sulėtėję nekilnojamojo turto (NT) pardavimai nėra kliūtis parduodantiems ir įsigyjantiems nestandartinius būstus – „loftus“. Susidomėjimas „loftais“ Lietuvoje vis didesnis ir paklausa šiuo metu viršija pasiūlą. Anot specialistų, būstai pramoninio tipo pastatuose pradeda dominti ne tik vienišius, bet ir šeimas. Išpopuliarėję Amerikoje ir Vakarų Europoje „loftai“ pradeda įleisti šaknis ir Lietuvoje.

Keliautojams, besivaikantiems architektūros „perliukų“, į kai kuriuos miestus verta užklysti ne tik dėl bažnyčių ar senovinių rūmų, bet ir dėl gyvenamųjų namų orginalumo. 1. Waldspirale“, Vokietija Friedenreichui Hundertwasseriui, menininkui iš Vienos, pavykos suprojektuoti vieną originaliausių ir labiausiai įkvepiančių statinių žemėje.