Atsarga gėdos nedaro – taip ne vienas specialistas apibūdina išankstinį pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms.
O išankstinis pasirengimas ir gyventojų informavimas, kaip tiksliai reikėtų pasiruošti kritiniams momentams, itin aktualus ir dėl geopolitinės įtampos, tvyrančios mūsų regione.
Kaip vyktų atsiskaitymas už degalus, kitas prekes?
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas komentavo, kad pasiruošimas sudėtingoms situacijoms šalyje – „nenutrūkstantis procesas“.
„Visą laiką sakome, kad mes esame stiprūs tiek, kiek esame stiprūs šiandieną. Bet rytoj turime būti stipresni negu vakar. Čia yra procesas, į kurį mes visąlaik orientuojamės.
Ir pasakyti, kad mes esame nepasiruošę, aš negalėčiau. Bet kad galėtumėme būti dar geriau pasiruošę, tai irgi yra faktas. Labai svarbu, kad turėtumėme tą organizuojamų pratybų kultūrą, atvirą, su sudėtingais scenarijais, kurie būtų klampūs. Itin svarbu pamatyti tas mūsų silpnąsias vietas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Jo vertinimu, iki šiol yra dėliojami planai, kaip gyventojai galėtų atsiskaityti už tam tikras paslaugas išaušus dienai „X“.
Pasak jo, pačiu blogiausiu scenarijumi, jei staiga nutruktų ryšio tiekimas, dingtų elektrą ir pan., o gyventojai su savimi neturėtų grynųjų pinigų, vis tiek esą išliktų galimybė atsiskaitymą įvykdyti vadinamuoju „offline“ režimu.
Tiesa, diskusijos ir derinimai, kad visos įstaigos būtų pasirengusios leisti būtent tokius atsiskaitymus, dar vyksta iki šiol.
„Lietuva tą susitarimą yra pasiekusi tiek su „Mastercard“, tiek su „Visa“ (dvi didžiausios tarptautinės mokėjimo kortelių sistemos pasaulyje – aut. past.), o tokia galimybė Lietuvai yra įjungta. Beje, Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių po Estijos ir Latvijos, su kuriomis esame drauge šiame projekte. Tgiai ta paslauga yra įjungta.
Klausimas yra tik su komerciniais bankais ir konkrečiais taškais, kaip jie greitai įsidiegs tam tikrus terminalus, kurie yra būtent pritaikyti tokiam režimui.
Ir labai svarbu, kad būtų personalas apmokytas – tiek tas, kuris įgalina naudojimą, tiek tas, kuris prižiūri, kad nebūtų kažkokių nesklandumų ar apgaulės, ar kažkokių kitų negerų dalykų“, – komentavo V. Vitkauskas.
NKVC vadovas dar kartą akcentavo, kad „offline“ atsiskaitymo būdas būtų naudojamas tik pačiu blogiausiu atveju.
„Čia tikrai toks scenarijus, kuris pakankamai juodas. Iki to scenarijaus dar yra kitų etapų.
Nebūtinai mes turime įjungti šitą dalyką. Bet mes turime visą laiką galvoti apie galimą blogiausią situaciją. Ir būtent „offline“ režimas orientuotas į patį blogiausią scenarijų“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Tuo metu Lietuvos banko atstovai naujienų portalui tv3.lt antrino, kad krizių ar nenumatytų atvejų metu atsiskaityti tiek atraminėse parduotuvėse, tiek kitose prekybos vietose bus galima tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir įprastai, t. y. grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis, kol bus užtikrinamas ryšys ir elektros energijos tiekimas.
„2025 m. numatyta parengti priemones, kurios užtikrintų būtinus atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis ir grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugas, jeigu būtų paskelbta mobilizacija. Atrinkti bankai turės sudaryti galimybę gyventojams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, jeigu nebūtų ryšio tarp skaitytuvo ir banko.
Ši galimybė bus suteikiama, kol bus atkurtas ryšys, iki nustatytos sumos (kuri nėra vieša) ir tik nustatytose būtiniausių prekių – maisto ir kasdienio naudojimo prekių (pvz., higienos), vaistų, degalų – prekybos vietose“, – komentavo Lietuvos banko atstovai.
Be to, gyventojams primenama, kad, pavyzdžiui, mobilizacijos metu sutrikus elektros energijos tiekimui, bent iš dalies šalyje esančių bankomatų būtų galimybė pasiimti grynųjų pinigų.
Rekomendacija nevažinėti tuščiu baku, turėti dalį santaupų
Dar pernai Lietuviškų degalinių asociacijos atstovai tikino, kad nėra aišku, kaip vyktų atsiskaitymai degalinėse, taip pat esą nėra žinoma, kiek degalų galėtų įsipilti gyventojai kriziniu laikotarpiu.
Vis tik V. Vitkauskas tikina, kad bendravimas su degalinėmis vis dar vyksta.
„Susitarimas su jais šiek tiek toliau nuo to, ką mes esame pasiekę dėl maisto, vaistų.
Tačiau, kalbant apie valstybės rezervą degalų, aš manau, kad turime pakankama kiekį pasiskaičiavę. <...> Ar kažkokie galėtų būti limitavimo nustatymai padaryti, Valstybės mobilizacijos centras, kuris mato visą situaciją, kas vyksta rinkoje, galėtų įvesti tam tikrus ribojimus, jog užtektų [degalų] visiems“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Tiesa, pašnekovas akcentuoja, kad gyventojai taip pat turėtų įsidėmėti ir viena iš pateikiamų rekomendacijų, susijusių su degalų rezervų.
„Turime suprasti, kad gyventojų pasiruošimas prieš kažkokias ekstremalias situacijas ar krizes, galvose irgi turi būti. Visą laiką reikia galvoti ir apie degalų atsargas, kad automobiliai būtų užpildyti degalais, kad nereikėtų laukti paskutinės minutės.
<...> Bet čia yra bendra rekomendacija kiekvienam žmogui, kad bent jau turėtų būti daugiau negu pusė bako degalų. Lietuva nėra tokia didelė, kad iš vienos vietos į kitą nuvyktumėte, ir tų degalų turėtų užtekti.
Čia nekalbame apie tūkstančius kilometrų kaip Šiaurės Amerikoje ar kitose didelėse valstybėse. Mūsų geografija yra pakankamai koncentruota ir tų degalų turėtų užtekti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, NKVC vadovas primena ir apie galimybę turėti dalį santaupų kartu su savimi iš anksto.
Nors tiksli suma, kiek pinigų reikėtų, neįvardijama, tačiau pateikiama bendra rekomendacija – maždaug tiek pinigų, kad užtektų savaitei.
Virš 130 atraminių parduotuvių
Pasak V. Vitkausko, šiuo metu galima įvardyti tris pagrindinius etapus, kaip vyktų pasirengimas nenumatytiems atvejams.
„Pirmas etapas – 72 val. Šiame etape kiekvienas pilietis turėtų galvoti, kaip jam susikaupti tam tikrą kiekį maisto ir vandens, kad galėtų išgyventi. Nes parama, kuri ateis iš savivaldos ar valstybės, neįsijungs labai greitai.
Vis tiek turi būti tam tikras ciklas ir procesas, kuomet mes pradedame aktyvuoti rezervą, tada turime susiskirstyti ir srautus, logistiką bei kitus dalykus. Gali tai įvykti ir anksčiau, bet žmonės turėtų galvoti apie 72 val. laikotarpį“, – vardijo pašnekovas.
Vėliau, pasak jo, į pagalbą įsijungtų ir savivaldos atstovai.
„Savivaldos etapas yra nuo trečios paros iki šeštos paros. Ir jau valstybės rezervas tada startuoja nuo 7 paros ir tęsiasi tiek, kiek reikės.
<...> Kitas dalykas – atraminės parduotuvės yra papildomas dalykas prie viso šito modelio, kur sudaryta galimybė žmonėms įsigyti maisto produktus už savo pinigus. Su tam tikrais galbūt ribojimais kiekio ir pan.“ – kalbėjo V. Vitkausaks.
Ne ką mažiau svarbi užduotis kriziniu laikotarpiu, pasak NKVC vadovo, yra galimybė maistą pasigaminti patiems.
„Čia mes kalbame apie visa grandinę mūsų ūkio subjektų. Ar tai būtų kažkokios ūkio bendrovės, ar gamyklos, kurios gamina maisto produktus.
Mes Lietuvoje pagaminame maisto daugiau, negu suvartojame, esame eksportuotojai, tik klausimas: kaip mes užtikriname visą veiklos tęstinumą, ar turime pakankamai personalo, kuris galėtų dirbti, ar turime kuro rezervus susikaupę, logistiką susidėlioję, tiekimo grandines“, – vardijo pašnekovas.
NKVC vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra keliama papildoma užduotis dėl vadinamųjų „atraminių parduotuvių“ veikimo.
„Planas yra toks, kad visi jas galėtų pasiekti. Ir per kuo trumpesnį laiką. <...> Čia irgi reikalaujama tam tikrų investicijų – turi būti užtikrintas autonominis elektros tiekimas, fizinė sauga, tiekimo grandinės, atsiskaitymas offline režimu, naudojant korteles“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, priešingai negu kai kurios Baltijos šalys, Lietuva informacijos apie parduotuves iš anksto neviešina.
„Mes to tinklo viešai nepublikuojame iki to laiko, kol jo neprireiks. Ir tą darome sąmoningai. Žinau, kad kitos valstybės turi šiek tiek kitokią praktiką. Tarkime, mūsų kaimynai estai.
<...> Mes galvojame, kad yra tam tikra rizika. [Svarbu], jog oponentas nežinotų, kad tai galbūt būtų tam tikras kliuvinys paveikti kažkaip tokių parduotuvių veiklą. Tai mes tą konkretų parduotuvių tinklą išplatinsime žmonėms žinute, kurie ją gaus į savo telefonu, kaip ir dabar, kai gauname pranešimus apie kažkokius incidentus, įvykius ar tam tikrus eismo ribojimus, su orų prognozėmis susijusias situacijas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Papildomą informaciją, pasak jo, gyventojai kriziniu laikotarpiu galės taip pat išgirsti ir per televiziją, radiją ,vietinę bendruomenę ir pan.
Pasak V. Vitkausko, iš viso numatyta, kad galėtų veikti virš 130 atraminių parduotuvių, taip pat siekiama, kad bent kiekvienas rajonas tokių parduotuvių turėtų po vieną.
„Tas mūsų žemėlapis yra faktiškai padengtas visose savivaldybėse, išskyrus vieną. Stengiamės, ieškome galimybių, kaip pritraukti verslą, kad dalyvautų šioje mūsų programoje. Ir manome, kad tas turėtų būti vienas iš svarbiausių veiksnių“, – kalbėjo NKVC vadovas.
NKVC vadovas: padaryta pažanga
NKVC vadovo Vilmanto Vitkausko vertinimu, vykusios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas 2025“ parodė, kad per metus visuomenė ir valstybės institucijos civilinės gynybos srityje padarė pažangą.
„Praeitais metais pratybos buvo daug mažesnės, žmonių ir institucijų mažesnis kiekis buvo įsitraukęs, tai tikrai progresas yra. Mūsų civilinės gynybos kultūra yra kitame lygyje“, – šeštadienį teigė NKVC vadovas.
V. Vitkausko teigimu, pirminis šių metų mobilizacinių pratybų vertinimas yra labai neblogas, valstybės institucijos ir organizacijos sėkmingai veikė kartu.
„Kai kalbame apie civilinę gynybą ir saugą – tai yra orkestras. Turi būti visi komponentai, kurie veikia vienu metu. (...) Aišku, yra dominuojantys dalykai, kaip ir orkestre smuikai, tai šioje vietoje – logistika, aprūpinimas transporto priemonėmis, kaip būtų galima užtikrinti susisiekimą.
Čia buvo didžiausias stresas Susisiekimo ministerijai, bet ir visos kitos ministerijos, ir institucijos buvo labai aktyviai įsitraukusios“, – kalbėjo jis.
Iš viso, pasak NKVC vadovo, pratybose dalyvavo 155 institucijų, taip pat šeštadienį prie pratybų prisijungė ir prekybos centrai.
„Testuojame, kaip veiktų prekybos sistema, kaip būtų užtikrinta galimybė gyventojams įsigyti maisto, kaip būtų užtikrintas viešasis saugumas, už tai esame dėkingi Lietuvos Šaulių sąjungai, nes jie labai aktyviai įsijungė, užtikrina viešąją tvarką aplink prekybos centrus“, – sakė V. Vitkauskas.
ELTA primena, kad šią savaitę Lietuvoje vyko beveik didžiausios Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“.
Antrus metus vykusias pratybas koordinavo NKVC bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas. Jų metu buvo tikrinama, kaip valstybės institucijos yra pasiruošusios veikti mobilizacijos metu.
Pratybose dalyvavo apie 1,2 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei apie 1 tūkst. savanorių.
Kaip pasiruošti kriziniams laikotarpiams, daugiau informacijos galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje.
