Taigi, kokių dyzelino, benzino ar suskystintų dujų kainų Lietuvos vairuotojai gali tikėtis kitąmet?
Siūlo didinti tik vieną akcizo dedamąją
Degalams taikomas akcizų tarifas susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios dalių.
Pastovioji dalis yra 466 eurai už 1 000 litrų produkto. Tuo metu kintamoji dalis (tai yra, anglies dioksido (CO2) dedamoji) – 53,6 euro už 1 000 litrų produkto.
Akcizų įstatymo nuostatuose buvo numatyti pokyčiai, dėl kurių gazoliai iš viso būtų brangę apie 10 centų už litrą.
Tokio staigaus brangimo išvengti siekianti Finansų ministerija, nuo kitų metų siūlo nedidinti akcizo kintamosios dalies, tačiau padidinti pastoviąją.
Ministerijos siūlymu pastovioji dalis kitąmet išaugtų iki 500 eurų už 1 000 litrų produkto, o kintamoji dalis liktų tokia pati. Tai reiškia, kad bendras akcizas didėtų 6,5 proc. (nuo 519,6 iki 553,6 euro), o pavyzdžiui, dyzelinas, brangtų 4 centais.
„Pagal Akcizų įstatymo nuostatas gazoliai iš viso dėl mokestinių veiksnių būtų pabrangę apie 0,1 euro už litrą. Priėmus siūlomą pakeitimą, dėl sustabdyto CO2 dedamosios didinimo gazolių kaina 2026 metais neišaugtų 0,06 euro už litrą, o tai reiškia, kad nuo sausio 1 dienos didėtų tik pastovioji akcizų dalis, todėl dėl mokestinių veiksnių gazoliai brangtų apie 0,04 euro už litrą“, – rašoma Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Anot ministerijos, tokiu būdu siekiama išvengti didelio dyzelino kainų padidėjimo bei prisidėti prie to, kad nebūtų didinamas gazolių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių
LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pažymi, kad dėl šių pokyčių skaičiuojama, kad dyzelino litras pabrangtų maždaug 4 centais, benzino – apie 6 centais, o dujų – apie 3,5–4 centais.
Vis dažniau degalus pilasi Lenkijoje
K. Čeredničenkaitė neslėpė, kad toks ministerijos sprendimas nuvylė, nes prieš tai esą buvo žadamas dyzelino akcizo augimo sustabdymas.
„Jeigu šis ministerijos parengtas projektas būtų patvirtintas, Lietuvos degalų rinkos konkurencingumas dar labiau sumenktų. Kadangi Lenkija nuo kitų metų neketina didinti dyzelino akcizo, kainų skirtumas tarp šių dviejų šalių dar labiau išaugtų – nuo 10 centų dabar iki 14 centų kitąmet.
Padidėjus kainų atotrūkiui, ne vien transporto kompanijos, bet ir dar daugiau gyventojų vyks apsipirkti į Lenkiją. Ne vien daug pigesnių degalų, bet ir kitų prekių. Rezultatas – mūsų mokesčiai liks Lenkijai, o ne Lietuvai“, – įspėjo asociacijos prezidentė.
LIEPA nurodo, kad valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. litrų dyzelino – tai 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Toks smukimas, tris kartus viršija Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 procentus.
Asociacijos teigimu, pagrindinė priežastis – pakitusi tarptautinių vežėjų praktika. Nuo metų pradžios jie vis dažniau renkasi degalus piltis ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kur kuro kainos tapo patrauklesnės.
2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą ir paskatino vežėjus degalus piltis svetur.
„Svarbu suprasti, kad pervežimo įmonės siekia kuo labiau optimizuoti sąnaudas – net vieno cento skirtumas už litrą dyzelino turi didelę ekonominę įtaką ir verčia rinktis pigesnį tiekėją.
Šiuo metu kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra reikšmingas mūsų šalies nenaudai, todėl, jei situacija nesikeis, vežėjai į Lietuvos degalines negrįš“, – pranešime cituojamas Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Jo atstovaujančios asociacijos skaičiavimais, net apie 90 proc. tarptautinių vežėjų degalus perka Lenkijos degalinėse.
Pasak E. Mikėno, vežėjai, dirbantys tarptautiniu mastu, gali lanksčiai planuoti, kur pildytis degalus, priklausomai nuo kainų. Tuo metu vidaus rinkos vežėjai tokios galimybės neturi.
Degalų sąnaudos, jo teigimu, gali sudaryti iki 40 proc. keleivių pervežimo išlaidų, todėl kuro brangimas tiesiogiai kelia paslaugų kainas ir verčia vežėjus priimti sudėtingus sprendimus – branginti bilietus, mažinti maršrutų skaičių ar atsisakyti nepelningų krypčių.
LIEPA prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 m. gali siekti apie 480 mln. eurų. Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. eurų mažiau pelno mokesčio.
Didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų – atleistų darbuotojų darbo užmokesčio fondas siekia 3 mln. eurų.
Tokių pokyčių nepakaks
E. Mikėnas pabrėžia, kad valdžios sprendimas nuo 2026 m. sustabdyti dyzelino akcizo didinimą – pozityvus signalas vidaus rinkos vežėjams, tačiau norint susigrąžinti tarptautinius vežėjus to nepakaks.
„Iš Lenkijos pusės nematome signalų didinti akcizą – tai reiškia, kad kitąmet situacija nesikeis ir kaimyninė šalis kainų atžvilgiu toliau bus patrauklesnė. Taigi, Lietuvai reiktų ieškoti papildomų sprendimų, kaip didinti savo degalų rinkos konkurencingumą“, – akcentavo E. Mikėnas.
Tuo metu LIEPA prezidentė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais dyzelino akcizas augo rekordiškai.
Jeigu mokesčio didinimas nebus sustabdytas, per dvejus metus dyzelino akcizas būtų išaugęs net 47,5 proc. – tokiu tempu, pasak jos, neaugo nė vienas kitas mokestis Lietuvoje.
Anot jos, akcizai buvo keliami neįvertinus ilgalaikių pasekmių – brangstantys degalai kelia infliaciją, mažina vietinio verslo konkurencingumą ir didina socialinę įtampą. Kai paklausa krenta, mažėja ir biudžeto įplaukos – surenkama mažiau akcizo, PVM bei pelno mokesčio.
Valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijai (LIEPA) komentavo, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas.
Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 metus, esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų.
Tuo metu, jei dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 eurų už 1000 litrų, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų.
Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 m. duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos.
„Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – asociacijai pasakojo A. Bartkus.
K. Čeredničenkaitė atkreipė dėmesį, kad situaciją ryškiai pakeistų A. Bartkaus siūlomas sprendimas, kai akcizo dydis galėtų siekti iki 440 eurų už 1000 litrų.
„Tuomet Lietuvoje ir Lenkijoje akcizo dydis būtų panašus ir tikėtina, kad didžioji dalis vežėjų vėl bakus pildytų Lietuvoje. Šis sprendimas turėtų ne tik teigiamą poveikį ekonomikai, bet ir valstybės biudžetui.
Taip pat siūlome apsvarstyti dalinio gražinimo idėją, kai vežėjams grąžinama dalis už degalus sumokėto akcizo mokesčio. Tokios schemos veikia ES šalys, o Lietuvos vežėjai taip pat būtų suinteresuoti tokio mechanizmo įvedimu,“ – pabrėžė ji.
Kokios kainos kitose šalyse?
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) dalijasi, kad spalio pirmoje pusėje Lietuvoje vidutinė benzino kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,5 procento.
Europos Sąjungos šalyse vidutinės benzino kainos smuko 0,2 proc., o dyzelino – 0,6 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., dyzelino – 4,3 procento.
LEA duomenimis, spalio 13-ąją, pirmadienį, Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,40 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,46 Eur/l.
K. Čeredničenkaitė atkreipė dėmesį, kad populiariausių degalų – dyzelino – kainos Europos Sąjungos šalyse smarkiai skiriasi, o skirtumus lemia įvairūs faktoriai – pavyzdžiui, mokestinė aplinka, konkurencija.
„Remiantis Europos Komisijos duomenimis, šių metų spalį pigiausias dyzelinas buvo Bulgarijoje (1,20 Eur/l), Estijoje (1,30 Eur/l) ir Čekijoje (1,37 Eur /l) Tarp pigesnių šalių taip pat išsiskyrė Lenkija (1,39 Eur/l), kur mokesčiai degalams yra vieni mažiausių regione. Didžiausia dyzelino kaina fiksuota Nyderlanduose (1,70 Eur/l) ir Danijoje (1,74 Eur/l).
Tuo metu Lietuvoje dyzelino kaina siekė apie 1,46 Eur/l, t. y. – brangiau nei Lenkijoje ar Estijoje, bet pigiau nei Vakarų Europos valstybėse“, – nurodė asociacijos prezidentė.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 0,06 Eur/l – tai mažiausias skirtumas nuo birželio pabaigos, kai jis sudarė 0,07–0,10 Eur/l. Skirtumo tarp dyzelino ir benzino kainų mažėjimą nulėmė didmeninių kainų pokyčiai.
Tuo pačiu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,4 procento.
Per mėnesį benzino kaina padidėjo visose lyginamose šalyse 0,3–0,8 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 0,6 procento.
Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 1,9 proc. ir 0,7 proc., Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,9–9,4 procento.
Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,38 Eur/l, arba 0,02 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,42 Eur/l ir 1,54 Eur/l.
Benzino vidutinės kainos keturiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,74–1,97 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,21–1,35 Eur/l).
Dyzelino vidutinės kainos spalio pradžioje visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,2–1,0 proc., išskyrus Latviją, kur kaina padidėjo 0,3 procento.
Per mėnesį dyzelino vidutinė kaina padidėjo Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,1–0,5 proc., Lietuvoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 0,2 procento.
Per pastaruosius 12 mėn. dyzelinas pabrango Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,1–7,1 proc., Estijoje ir Lenkijoje atpigo atitinkamai 9,7 proc. ir 1,4 procento.
Jeigu kainų skirtumas bus dar didesnis, tai važiuosime dažniau, gal ir gerai.
