Neapmokestinamas pajamų dydis nuo metų pradžios didėja 50 eurų iki 350 eurų. Tokiai sumai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pusšimčiu eurų didėja ir minimali mėnesinė alga iki 607 eurų.
Dėl šių pakeitimų darbuotojams, kurie uždirbs iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, alga į rankas turėtų padidėti apie 10 eurų. Tiesa, kaupiantiems pensiją papildomai, įmokos dydis kyla nuo 1,8 iki 2,1 proc., tad ne visi didesnes algas pajus vienodai.
Uždirbantiems daugiau nei 84 vidutinius darbo užmokesčius, bus taikomas naujas 32 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifas (dabar – 27 proc.).
Be kita ko, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo didinama darbo užmokesčio riba, nuo kurios priklauso komandiruojamų darbuotojų gaunamų dienpinigių apmokestinimas.
Tai reiškia, kad darbdaviai, siekdami, jog visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį nei 1002 eurų dydžio mėnesinį darbo užmokestį „ant popieriaus“ arba ne mažesnį nei 6,14 eurų valandinį atlygį.
2020 m. 3 eurais iki 176 eurų didėja pareiginės algos bazinis dydis. Jis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, teisėjų, karių ir kt. darbo užmokestį.
Skirtingos draudimo įmokos
Kadangi iki 607 eurų didėja minimali mėnesinė alga, didės ir su ja susietos socialinio draudimo („Sodros“) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
Vykdantiems individualią veiklą, mažųjų bendrijų nariams, individualiųjų įmonių savininkams ir kitiems nuo 2020 m. PSD įmokos didėja daugiau nei 4 eurais iki 42,37 euro per mėnesį.
Verslo liudijimus įsigyjančių asmenų įmokos „Sodrai“ sudaro 8,72 proc. (jeigu papildomai nekaupiama pensijai) minimalios mėnesinės algos. Taigi Šios įmokos didėja iki 52,93 euro už vieną mėnesį.
Jau kelerius metus galioja vadinamos „Sodros“ įmokų grindys. Dėl jų darbuotojai, kurie dirba, pvz., ne visu etatu ir jų pajamos nesiekia minimalios algos dydžio, įmokas vis tiek turi mokėti nuo sumos, kuris nemažesnė už minimalią algą. Taigi šiai padidėjus, didės ir minimalios įmokos uždirbantiems mažiausiai.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Nuo tos pačios datos panaikinama galimybė su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas, apmokestinama bus fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, viršijanti 150 tūkst. eurų (2019 m. – 220 tūkst. eurų).
Tiems, kas augina 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ši riba bus 200 tūkst. eurų.
Taip pat pataisomis didinama minimali mokesčio riba. Nuo kitų metų ji svyruos nuo 0,5 proc. (dabar – 0,3 proc.) iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Automobilių registracijos mokestis
Nuo 2020 m. vidurio reikės mokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį. Naujo mokesčio objektas yra registruojamos M1 ar N1 klasės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis.
Mokestį mokėtų automobilio valdytojas, kuris atlieka jo registraciją valstybės įmonėje „Regitra“. Jį būtų privalu sumokėti iki pačios registracijos, kitaip ši nebūtų atliekama.
Mokestį tektų sumokėti tiek registruojant naują automobilį, tiek perregistruojant jau registruotą. Pagal įstatymą mokesčio dydžiai būtų indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus kalendoriniams metams. Taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Statistikos departamento apskaičiuotą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto.
Paprastai kalbant, mokestis kasmet didėtų tiek, kiek per metus pakiltų prekių ir paslaugų kainos. Sumokėtą mokestį būtų galima susigrąžinti tuo atveju, jeigu registruotas automobilis būtų eksportuojamas iš Lietuvos. Tvarką, kaip tai būtų daroma, dar turės patvirtinti Vidaus reikalų ministerija.
Juo būtų neapmokestinami automobiliai, kurių CO2 emisija yra mažesnė nei 131 g/km CO2. Mažiausias mokestis būtų 13,5 euro, o didžiausias – 540 eurų.
Papildomas mokestis bankams
Prie dabartinio 15 proc. pelno mokesčio tarifo, kuris taikomas daugeliui įmonių, pradedant nuo 2020 m. trejus metus bankams bus taikomas papildomas 5 proc. tarifas, pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų sumą.
Tačiau Lietuvos bankų asociacija prašo prezidento įstatymą vetuoti.
Mokesčiai loterijoms ir lošimams
Seimui priėmus Loterijų ir lošimo mokesčio įstatymo pataisas nustatyta, kad organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 5 proc. mokesčio tarifas.
Padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifai: organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas nustatytas 18 proc. mokesčio tarifas; nuotoliniams lošimams – 13 proc.
Taip pat nustatytas didesnis fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį.
Už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų per mėnesį. Už B kategorijos – 130 eurų per mėnesį. Už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2300 eurų per mėnesį.
