Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija.
Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais. Iki to laiko Anot NT specialistų, nei pirkėjai, nei statytojai savo veiksmų ir planų nekeis.
Kiek reikės mokėti?
Pagal atnaujinto NT mokesčio įstatymo projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės.
Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Pavyzdžiui, Vilniuje NT vertės mediana yra 60 tūkst. eurų. Jeigu žmogaus buto vertė yra 100 tūkst. eurų, jam teks mokėti 60 eurų mokestį per metus (100000 x 0,06 proc. = 60 eurų).
Jeigu būsto vertė Vilniuje viršys 120 tūkst. eurų, jo savininkui teks mokėti 120 eurų (120000 x 0,1 proc.).
Paprastai kalbant, naujo mokesčio dydis priklausys nuo to, kur konkretus NT objektas yra, kiek vertinami toje pačioje savivaldybėje esantys objektai ir kiek įvertintas konkretus namas ar butas.
Mokestis galėtų būti didesnis ir griežtesnis?
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius sakė, kad NT mokestis reikalingas, bet tik ne toks, kokį šiuo metu siūlo Finansų ministerija.
„Visų pirma, jis nėra visuotinis, antra, visai neaišku, kokiu tikslu jis renkamas, kiek kainuos tai administruoti ir kokią realią naudą jis atneš. Rinka jau keičiasi, bet tai lemia kiti faktoriai, nemanau, kad siūlomas mokestis turės didelės įtakos tiek rinkai, tiek kainoms“, – svarstė A. Gudanavičius.
Tuo metu įmonės „Real data“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius irgi pastebėjo, kad kol kas dar nematome galutinės NT mokesčio versijos.
„Kol mokestis dar nepatvirtintas, tol negalime ir pasakyti, kokią įtaką jis darys NT rinkai ir kainoms. Juk žmonės mato, kad mokestis vis keičiamas, o galiausiai pasikeitus valdžiai, galbūt jis bus visai atšauktas. Todėl kol kas niekas nepanikuoja, o laukia. Pagal dabartinį planą, turime laiko iki 2026 metų.
Be to, pagal dabartinę versiją, mokestis bus netgi švelnesnis, nei buvo siūlytas prieš tai. NT mokestis nėra jau toks drastiškas, kad keistų NT rinką“, – komentavo NT specialistas.
Jis mano, kad NT mokestis daugiau piktins gyventojus, o ne darys konkretų poveikį rinkai.
„Juk mokestis sieks keliasdešimt eurų per metus. Tik išskirtiniais atvejais gyventojams teks mokėti didesnes sumas, tačiau jų ir turtas bus vertingesnis. Žmonėms, turintiems turto už kelis šimtus tūkstančių eurų, nebus didelė problema susimokėti kelis šimtus eurų per metus.
Jeigu norime, kad NT mokestis veiktų kainas, turėtume jį didinti ir tikslingiau taikyti. Reikėtų didesnį dėmesį skirti žmonėms, kurie turi daugiau nei viena NT objektą. Noras turėti daugiau NT turėtų daugiau ir kainuoti. Dabar gali būti ir kuriozinių atvejų, kai žmogus turintis 20 mažų butų nuomai mokesčio už jį nemokės, nes buto vertė neviršys nustatytos vertės medianos. O pavyzdžiui, 4 asmenų šeima gyvenanti erdviame bute, turės susimokėti mokestį. Toks pavyzdys ir parodo, kad socialinio jautrumo naujas mokestis gali ir neturėti“, – komentavo A. Antanavičius.
Jis pastebėjo, kad dabar numatomas NT mokestis nei atvėsins NT rinkos, nei sustabdys kainų kilimo.
Mokestis turi būti taikomas visiems be išimčių
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius irgi nemano, kad NT mokestis paveiks būsto rinką.
„Mokesčio tarifai maži, o dabar Finansų ministerija dar sumažino ir mokėtojų skaičių. Dabar net neverta apie tokį mokestį kalbėti. Matyt, ir pati Finansų ministerija nesijaučia tvirtai tokį mokestį teikdama ir tikslindama.
Be to, naujų mokesčių įvedimas tokiu neapibrėžtu laikotarpiu yra sunkiai įgyvendinimas veiksmas, kuris sulauktų visuomenės pasipriešinimo“, – atkreipė dėmesį NT vystytojų atstovas.
Anot jo, daug kalbama apie mokesčio poreikį surinkti pinigus, bet ne apie galimybes juos tikslingai panaudoti. Trūksta informacijos, kam panaudosime surinktus pinigus.
„Tačiau NT mokestis reikalingas. Jis, mažu tarifu turėtų būti taikomas kuo didesniam skaičiui žmonių. Turėtų mokėti visi, kurie naudojasi miesto infrastruktūra. Valstybė šį mokestį irgi turėtų mokėti“, – įsitikinęs M. Statulevičius.
Kyla daug diskusijų dėl mokesčio tarifų
Ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi atkreipė dėmesį, kad NT mokestis, kaip dabar siūloma, įsigalios tik 2026 metais, todėl kol kas įtakos rinkai nedarys.
„Taip pat dar iki galo neaišku, kokie bus mokesčio tarifai. Jų dydis ir turės didžiausią įtaką rinkai. Šiuo metu savivaldybės turi apsispręsti, kokį tarifą taikyti. Tikėtina, kad savivaldybės bent pirmaisiais metais taikys mažesniu tarifus. Tikriausiai dauguma savivaldybių taikys mažiausią tarifą ir žiūrės, kokia bus gyventojų reakcija“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, didesnius tarifus gali nustatyti nebent kurortų savivaldybės, pavyzdžiui, Palangos ar Neringos.
„Savivaldybių pasirinkimą lems paskatos. Didelio mokesčio įvesti joms neapsimokės, nebent gaus ir kažkokią naudą. Turės būti gerai sudėliota paskatų sistema, kad nebūtų taip, kad savivaldybė, kuri surinks daug pinigų iš NT mokesčio, gaus mažesnį finansavimą iš pagrindinio biudžeto.
Tokiu atveju visos savivaldybės nustatys minimalų tarifą. O jeigu nustatys minimalų, matysime tokį poveikį, kad kainos kils ir būsto prieinamumas sumažės“, – įspėjo Ž. Mauricas.
Jo įsitikinimu, savivaldybės surinktus pinigus turėtų naudoti infrastruktūros palaikymui, laisvalaikio erdvių kūrimui.
„Tada žmonės bus labiau linkę tą mokestį mokėti. Vyksta evoliucija, sovietmečiu viskas buvo bendra, niekas niekuo ir nesirūpino. Žmonės laužydavo viešo naudojimo daiktus ir niekas gyventojų nedrausmindavo, nes tie daiktai buvo tarsi niekieno.
Privatizavus butus žmonės pradėjo rūpintis savo būstais, tačiau iššūkių kilo dėl bendrų patalpų. Dabar žmonės turi kaupti lėšas daugiabučio priežiūrai ir atnaujinimui. Ne visi dėl to yra patenkinti“, – sakė ekonomistas.
Mokės vidutiniškai po 14 eurų
Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį, gruodžio 1 d. surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.
Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar.
Projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas).
Pasak G. Skaistės, naujas mokestis yra socialiai jautrus ir atliepia tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
Be to, visos pajamos iš jo atiteks savivaldybėms (dabar jos gauna tik pajamas iš komercinio NT apmokestinimo). Dėl to jos taps savarankiškesnėmis.
Finansų ministrės teigimu, vidutinis mokestis būtų apie 14 eurų. Kokia būtų didžiausia mokėtina mokesčio suma, ministrė neatsakė.
Kiekvienas žmogus savo turimo NT vertę gali sužinoti Registrų centro interneto puslapyje.
Pagal ministerijos pateiktą projektą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui) parengs Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip šiuo metu yra daroma su žemės mokesčio deklaracijomis.
Siūloma, kad priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais. Taigi, jau po to, kai baigsis šio Seimo ir Vyriausybės kadencija.
Dabartinė valdžia žadėjo, kad mokesčius Lietuvoje pakeis šių metų II ketvirtį. Dėl neįgyvendintų pažadų ji kaltina koronavirusą ir Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
