Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider".
Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro zonoje, ir nebendradarbiaujančios, kuri turės išeiti iš euro.
Tačiau galbūt yra trečias pasirinkimas. Likusi euro zona nenori, kad Graikija išeitų, nes kiltų rizika, kad kitos šalys paseks jos pavyzdžiu (nesvarbu, ar jos nuspręstu tai padaryti pačios, ar šių šalių gyventojai tiesiog pradėtų atsiiminėti pinigus iš bankų).
Kaip atrodytų kompromisinis pasirinkimas?
Pasak Th. Mayerio, Troika galėtų nuspręsti „iš dalies sustabdyti finansinę pagalbą, toliau remiant skolos aptarnavimo poreikius ir Graikijos bankus, bet neduodant pinigų vyriausybės pirminėms išlaidoms.”
Taip atsirastų „geuras“. Jeigu Graikijos vyriausybė negalės greitai subalansuoti savo biudžeto, tikėtinas vyriausybės atsakas į eurų trūkumą būtų išleisti skolininkų raštelius savo kreditoriams, pažadant juos apmokėti, kai tik bus prieinami grynieji eurais. Kreditoriai, kuriems trūks eurų, savo sąskaitas apmokės tais pačiais skolininkų rašteliais.
Šie instrumentai atliktų paralelios valiutos vaidmenį. Th. Mayeris siūlo ją pavadinti geurais.
Geuras tikriausiai greitai būtų pradėtas naudoti vidaus rinkoje, mano Th. Mayeris. Norint įsigyti būtino importo, geurai turėtų būti iškeisti į eurus.
Kai vis daugiau vidaus prekių, paslaugų ir algų bus sumokama devalvuotais geurais, eksporto sektorius galės sumažinti savo kainas eurais ir atgauti konkurencingumą tarp užsienio tiekėjų. Geuro ir euro santykis būtų nuspręstas remiantis vyriausybės biudžeto skyle, kuri bus užpildyta geurais.
Šis planas turi papildomų sąlygų. Europa turėtų visiškai perimti Graikijos bankus tam, kad būtų išvengta didesnio kapitalo trūkumo. Tačiau Th. Mayeris teigia, kad gausėja pritarimas šiai idėjai.
Taigi Graikija, įsivedusi geurą, gautų viską, ko jai reikia: rekapitalizuotą bankų sistemą bei vidinę devalvaciją, reikalingą konkurencingumui ir augimui padidinti.
Graikija gali formaliai likti Europos monetarinėje sąjungoje, įgyvendinti valiutos devalvaciją, o ateityje pati nuspręsti, ar ir kada grąžinti stiprią valiutą, kuri būtų stabili santykyje su euru. Galų gale, šalis gali nuspręsti netgi visiškai grįžti prie euro, išperkant juos geurais.
