Tarnybos duomenimis, paskelbtą sąrašą papildė 75 skirtingos profesijos, kurių nebuvo 2021 metais, o tai užsieniečiams leis lengviau įsilieti į mūsų darbo rinką.
Taip pat įvardijamos profesijos, kurių atstovai iš trečiųjų šalių galės būti įdarbinami greičiau – prie tokių specialybių priskiriami apdailos mūrininkai, staliai dailidės, pastatų surenkamųjų kontrukcijų montuotojai, stikliai, vėdinimo vamzdyno montuotojai, metalinių gaminių dažytojai, pastatų vidaus valytojai, skardininkai, šaltkalviai, staliai, mezgėjai, spausdinimo mašinų operatoriai, kelininkai, betonuotojai, suvirintojai, santechnikai, mėsininkai ir kitų sričių darbuotojai.
Jeigu pernai metais šiame sąraše iš viso buvo įtrauktos 163 veiklos, tai šiemet skaičiuojamos 175 skirtingos specialybės.
Darbdaviai nenori mokėti didesnių atlyginimų?
Užimtumo tarnyba kasmet rengia profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, esą tam, kad šalies darbdaviai lengviau galėtų įdarbinti trečiųjų šalių gyventojus, taip pat esą norėdama suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovas Raimondas Tamošauskas vardija kitokias priežastis, kodėl skirtingų sričių darbuotojų trūkumas ir toliau plečiasi.
Pašnekovas įžvelgia, kad trūkstamų profesijų sąrašas didėja ne tik dėl per menkų atlyginimų, kuriuos siūlo darbdaviai, bet ir kitų priežasčių.
„Problema, apie kurią mes mažiau kalbame, tai yra demografinė padėtis – mūsų visuomenė senėja. Dabartinė darbo jėga – 45–65 metų asmenys – vis daugiau jų išeina į pensiją, o jaunimo procentas Lietuvoje yra labai mažas.
Be to, jaunesni žmonės dažniausiai žvelgia į perspektyvą – jie nesirenka tų specialybių, kurios yra nurodytos sąraše, nes nenori dirbti 10–20 metų tam, kad galėtų sudėlioti savo asmeninį gyvenimą. Galbūt išimčių yra tik kalbant apie kai kurias sritis, pavyzdžiui, suvirintojus“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovas.
Nors darbdaviai siekia užpildyti trūkstamų darbuotojų vietas įsivežant asmenis iš trečiųjų šalių, R. Tamošauskas šioje situacijoje regi tam tikrą paradoksą.
„Keistai atrodo, kai Lietuvoje yra apie 100 tūkst. bedarbių, o pas mus ieško panašaus kiekio darbuotojų. Tų žmonių, kurie galėtų dirbti nurodytose srityse, yra Lietuvoje.
Tačiau atsiranda paradoksali situacija – darbdaviai prašo įvežti asmenis iš trečiųjų šalių, apmoka visas išlaidas, apgyvendinimą, o perkelti iš, tarkime, Utenos į Kauną ar Panevėžį, jie staiga nebeturi pinigų.
Tai išeina taip, kad pigiau įsivežti žmones iš trečiosios šalies, nei padaryti taip, kad Lietuvoje žmonės migruotų iš vieno miesto į kitą“, – svarstė R. Tamošauskas.
Nepaisant susiklosčiusios situacijos, kai į Lietuvos darbo rinką yra kviečiami asmenys iš kitų valstybių, profesinių sąjungų atstovas sako, kad Lietuvoje nedarbo lygis yra mažesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungos valstybėse.
Visgi didžiausia bėda – nesubalansuota rinka ar nepadengiamos darbuotojų išlaidos.
„Jeigu būtų mokamas normalus atlygis už atliktą darbą, asmuo negalvotų, kuriame mieste reikia dirbti. <...> Neretai būna taip, kad vadovai dirba ten, kur net negyvena, ir važiuoja 100 kilometrų ar daugiau, o kartais ten persikelia gyventi. Ir tai yra normalu, nes jie turi motyvą gauti gerą atlyginimą, kuris padengtų išlaidas.
Jeigu pas mus žemesnėje grandyje taip pat būtų užtikrinti didesni atlyginimai, kurie leistų padengti patiriamas išlaidas, problemos dėl atstumų nebūtų“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.
„Visos bėdos prasideda nuo nežinojimo“
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad problema dėl kai kurių darbuotojų trūkumo išryškėjo dar prieš kurį laiką.
„Anksčiau buvo labai griežti reikalavimai – jeigu įvežame iš trečiųjų šalių, tai asmuo privalo turėti ir kvalifikaciją, ir reikia mokėti tinkamą atlyginimą, o jei darbuotojų nerandame Lietuvoje, tai juos galime įsivežti tik po maždaug mėnesio.
Po ilgų diskusijų, tik sukūrus atitinkamą darbo grupę, pavyko įtikinti politikus, kad mes turime vertinti darbuotojus tik pagal vieną rodiklį – jeigu mes mokame asmeniui iš trečiųjų šalių ne mažesnį atlyginimą, negu rinkos vidurkis, to užtenka, kad jis atvyktų į Lietuvą“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Be to, pašnekovas atrėžia profesinių sąjungų atstovams ir tikina, kad vykti į darbą, kuris yra kitame mieste, tarsi turėtų tapti įprasta praktika.
„Aš labai aiškiai matau, kad iš pačių Šalčininkų, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, žmonės važiuoja į sostinę. Los Andžele žmonės į darbą važiuoja ir dvi valandas.
Lietuva yra tokia maža, tai ar Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda ar Tauragė – žmonės gali keliauti, jeigu tik nori“, – teigė darbdavių atstovas.
D. Arlauskas taip pat sako, kad dalis darbuotojų tiesiog patys nenori gauti didesnio atlyginimo, mat atsisako tobulinti savo sugebėjimus.
„Tie darbuotojai, kurie nori, jie suranda galimybių, persikvalifikuoja, bet yra tokia dalis žmonių, kuriems patinka taip, kaip jie gyvena. Tai yra mentaliteto klausimas.
Sakoma, kad tu negali priversti, kad tave mylėtų, taip ir dėl darbuotojų – negalime priversti, kad žmogus daugiau investuotų į save. Tai čia yra kultūrinės problemos. Profesinės sąjungos viską mato labai supaprastintai“, – svarstė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas mano, kad yra būtina iškelti klausimą, ką mes darome, kad situacija keistųsi iš esmės.
„Pradedame aimanuoti, kad štai bloga demografinė situacija, kad vienas dirbantysis turės išlaikyti vieną pensininką, sakoma, kad mūsų žmones reikia įtraukti į darbo rinką. Bet jei tie žmonės nenori? Kaip mes patenkinsime ekonominiu poreikius, kai dabar yra tikrai gera galimybė užpildyti jau sukurtas darbo vietas?
<...> Ateis laikas, kai visi atsikvošės, supras, kad kvalifikacijų algoritmas, pagal kurį sprendžiama, kiek reikia įleisti darbuotojų iš trečiųjų šalių, yra atgyvena. Manau, kad to atsisakysime neišvengiamai“, – prognozavo D. Arlauskas.
Kas uždirba mažiau, o kas – daugiau?
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pramonės-gamybos srityje dirba daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų ir tai yra viena didžiausių Lietuvos ekonominių veiklos sričių. Būtent šioje srityje taip pat yra vienas didžiausių darbuotojų trukumų.
„Žinoma, gamyboje-pramonėje būtų lengviau integruoti iš kitų šalių atvykstančius darbuotojus, nes darbo pobūdis nereikalauja puikių lietuvių kalbos žinių, kai tuo metu, pavyzdžiui, finansų srityje lietuvių kalbos žinių trūkumas jau būtų didelis kvalifikacinis trūkumas.
Transporto srityje šiuo metu yra didžiausias, palyginti su kitomis sritimis, laisvų darbo vietų kiekis, taigi užsieniečių įdarbinimas, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais padėtų spręsti ilgalaikį šios srities darbuotojų trūkumą.
Statybos srityje taip pat yra aukštas laisvų darbo vietų kiekis, ne ką mažiau laisvų darbo vietų yra ir medicinos, bei IT srityse“, – paaiškino R. Karavaitienė.
„CV-Online“ praėjusių metų lapkričio mėnesio duomenimis, iš pateikto Užimtumo tarnybos profesijų sąrašo vieni mažiausių atlyginimų yra tekstilės srityje – sukirpėjų, siuvėjų – vidutiniškai apie 600 eurų „į rankas“ dydžio atlyginimas, žemės ūkio darbininkų – apie 640 eurų, o suvirintojų atlyginimai yra vieni aukščiausių – apie 1400 eurų „į rankas“.
R. Karavaitienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje yra susiklosčiusi gana neįprasta situacija, o kai kurių darbuotojų paklausa ir toliau išliks aukštumose.
„Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu vienas žemiausių, užimtumas – vienas didžiausių, tačiau daugybėje sričių trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o paklausa gerokai prasilenkia su pasiūla, t.y. jei daugiausiai laisvų darbo vietų yra transporto, gamybos, prekybos, statybos, žmonių sveikatos priežiūros, informacijos ir ryšių srityse, tai daugiausiai kandidatų dėmesio sulaukia visiškai kitų sričių darbo pasiūlymai, pavyzdžiui, rinkodaros, viešųjų ryšių, žmogiškųjų išteklių specialistai.
Panašu, kad darbuotojų poreikis gamybos, statybos, transporto srityse nemažės, darbininkiškų pozicijų, profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų paklausa rinkoje išliks itin aukšta“, – kalbėjo pašnekovė.
Gruodį nedarbas Lietuvoje padidėjo
Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto, rašo BNS.
Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.
Pasak tarnybos, 2022 metus šalies darbo rinka palydėjo didėjančiu registruotu nedarbu ir mažėjančiu darbo pasiūlymų skaičiumi. Nemažai darbdavių susitelkė į darbo vietų išsaugojimą, o plėtros planus atidėjo. Mažiau žmonių įsidarbino, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus arba įsitraukė į remiamo užimtumo priemones.
Gruodžio mėnesį tarnybą kreipėsi ir mažiau naujų klientų – 5,7 proc. (1,4 tūkst.) mažiau nei lapkritį, įdarbinta 21,9 tūkst. žmonių – 18,9 proc. (5,1 tūkst.) mažiau nei lapkritį, darbdaviai įregistravo 12 tūkst. darbo pasiūlymų – 32,1 proc. mažiau.
Didžiausia paklausa išliko vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupėje (58 proc. laisvų darbo vietų), didžiausi atlyginimai buvo siūlomi aukštos kvalifikacijos darbuotojams (1478 eurai iki mokesčių), vidutinės – 1216 eurų, o žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotų darbų grupėje – 979 eurai.
Gruodį labiausiai augo duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, medicinos padėjėjų, socialinių darbuotojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių paklausa.
Tuo metu darbo pasiūlymų labiausiai sumažėjo statybininkams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams bei dažytojams, mažiau reikėjo suvirintojų, kepėjų ir konditerių, virtuvės pagalbininkų, prekių krovėjų į lentynas.
Gruodį nedarbas didėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur jis nepakito.
Primename, kad naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad šiemet darbdaviai tikisi didinti gamybos pajėgumus, o trūkstamų asmenų ieškoti užsienyje, tuo metu darbuotojai mano, kad šiais metais įmonės mažins plėtrą ir gamybą, todėl darbuotojų jiems reikės mažiau, tačiau manoma, kad algos didės.
kaip tai sueina su zaliu kursu ir is kokios cia algos siulo nuo klaipedos iki vilniaus lekt kiekviena diena?
