Pasak Energetikos ministerijos, studija, kuri yra svarbiausias tyrimas rengiantis sinchronizuoti tinklus maždaug pusantrų metų anksčiau nei planuota, patvirtina, kad projekto įgyvendinimas 2024 metais būtų saugus.
„Tai reiškia, jog esame pasirengę, kad sinchronizacija įvyktų jau 2024 metais. Sieksime to visomis išgalėmis“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Be šios studijos, Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės atliko dar dvi techninių galimybių studijas, kurios vertino sinchronizacijos įtaką tinklo adekvatumui bei elektros rinkai.
Pasak pranešimo, pastaroji studija rodo, jog elektros kainoms Lietuvoje sinchronizacija įtakos neturės, tuo metu Latvijai ir Estijai gali reikėti investuoti į balansavimo rezervus, nepriklausomai nuo sinchronizacijos datos. Estijos operatorės atlikta adekvatumo studija reikalauja patikslinimo – ji turėtų būti atnaujinta pagal naujausius duomenis.
Šių techninių studijų pagrindu Baltijos šalys turi priimti bendrą sprendimą dėl ankstesnio nei planuota sinchronizavimo – 2024 metais vietoj 2025-ųjų pabaigos.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius anksčiau sakė, jog preliminarios studijos išvados yra „pakankamai optimistinės“, tačiau dėl to diskutuojant su Latvija ir Estija „ypatingų teigiamų poslinkių“ nėra.
Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos. Vis dėl to jis tikisi, kad partneriai pakeis savo požiūrį.
Spartesnio sinchronizavimo klausimą birželio pabaigoje ketina aptarti už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei premjerai.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
