Pagal Darbo kodeksą, kitų metų minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą (MMA) tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į ūkio vystymosi tendencijas. Tarybos išvada Vyriausybei turi būti pateikta iki birželio 15 d.
Nuo šių metų pradžios minimumas, kurį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą didėjo beveik 5,5 proc., arba 35 eurais – iki dabartinių 642 eurų.
Nepaisant pandemijos, vidutinis darbo užmokestis dabar auga dvigubai sparčiau. „Sodros“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 11 proc. didesnis nei prieš metus ir pasiekė 1465 eurus.
Jeigu minimumas auga lėčiau nei vidutinė alga, tai reiškia, kad jį uždirbančių padėtis santykinai pablogėja palyginti su uždirbančiais daugiau. Kitaip tariant, tai didina gyventojų pajamų nelygybę.
Dabartinę padėtį vadina košmaru
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Rugininė įsitikinusi, kad MMA kitais metais turėtų būti daug didesnė.
„750 eurų neatskaičius mokesčių, šį skaičių mes imame ne iš dangaus, o remiamės Finansų ministerijos paskelbtu Lietuvos ekonominės raidos scenarijumi. Tiksliau, jame pateikta vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognoze, kuri yra geresnė nei Lietuvos banko.
Taigi, 2022 m. prognozuojamą VDU padauginome iš 48,1 proc. (Trišalėje taryboje sutarta, kad tok turi būti šių dydžių santykis, – aut. past.) ir gavome 750 eurų. Tokį skaičių mes ir rekomenduosime Vyriausybei patvirtinti kaip MMA“, – aiškino I. Ruginienė.
Paklausta ar, jos manymu, realu pasiekti tokį dydį, pirmininkė kiek pagalvojusi nusijuokė.
„Pažiūrėkite, viskas realu. Darbdaviai čia vis verkia, verkia, kad labai drastiškai kyla atlyginimai. Bet kai pažiūrėjome, per pastaruosius metus didėja tik atskirtis tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai. Lietuvoje didžiausi atlyginimai viršija mažiausius jau 6,5 karto. Tai yra košmaras.
Europoje normalu yra 2–3 kartai, daugiausia 4. Vadinasi, kažkam, užimantiems vadovaujančias pareigas, gal ir padidėjo, o paprastiems darbuotojams nė velnio nedidėjo“, – svarstė pirmininkė.
Ji pridūrė, kad dar nereikėtų pamiršti ir pastaruoju metu itin sparčiai augančių kainų.
Kad įmonių neprivestų prie bankrotų
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė priminė, kad dabar darbdavių atstovai Trišalėje taryboje ragina susilaikyti nuo galutinio sprendimo priėmimo.
„Reikia žiūrėti, kokia toliau bus karantininė situacija. Be to, įvertinti, kad dalis verslų tik atsidarinėja ir dalis dar užsidarę. Verslų apyvartos yra pastebimai kritusios. Daugiausia gaunančių MMA dirba paslaugų sektoriuje, kuris yra labiausiai nukentėjęs.
Reikėtų tikrai labai pragmatiškai įvertinti visą susidariusią situaciją, kad verslas atsigautų, bet nebankrutuotų. Kad nebūtų taip, kad didelis MMA augimas neprivestų įmonių prie bankroto“, – įspėjo E. Radišauskienė.
Jos nuomone, MMA didinimas turėtų būti „atsakingas“, esą dabar nereikėtų laikytis įsikabinus Trišalėje taryboje sutartos formulės, kokią dalį VDU turėtų sudaryti MMA.
„Aš manau, kad šita situacija yra išskirtinė ir visi tikriausiai su tuo sutinka. Juolab reikėtų vertinti, kad darbo užmokestis Lietuvoje ir taip auga gana nemažai, nežiūrint į tai, kad turime pandeminę situaciją.
Padidinus minimumą, turėtų dar labiau augti ir kvalifikuoto darbo kaina, nes MMA mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Manau šituos aspektus reikia vertinti labai atsakingai. Ir profesinėms sąjungoms reikėtų įsivertinti, kad žmonės neatsidurtų Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašuose“, – svarstė pašnekovė.
Ji nenorėjo įvardyti tikslios sumos eurais, kiek, darbdavių vertinimu, galėtų augti minimumas:
„Galima būti komentuoti tik pagal formulę, o tai būtų labai ženklus, apie 60 eurų pakėlimas. Tai yra daug. Aš manau, kad tikrai nereikėtų galvoti, kad svarbu tik didinti. Gal tuomet geriau dirbti su apmokėjimo sistemomis, kad vis dėlto pačios įmonės didintų tas algas didintų, na, kad neįsisuktume į tą ratą, kai turime gana įtemptą situaciją.“
Reikėtų atsižvelgti į padėtį regionuose
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pripažino, kad atsižvelgiant į bendrą atlyginimų kontekstą, MMA didinimas, panašu, būtų teisingas sprendimas. Tačiau yra priežasčių, kodėl tą reikėtų daryti atsargiai.
„Kaip žinoma, tos ekonominės veiklos (apgyvendinimo, maitinimo), kurios yra atsidūrusios šios pandemijos ir karantino smaigalyje, yra ganėtinai stipriai priklausomos nuo nekvalifikuoto darbo.
Būtent tie darbuotojai, kurie gauna MMA, šiuose sektoriuose sudaro itin reikšmingą dalį. Logiška, kad MMA didinimas šiems sektoriams yra itin jautrus klausimas ir gali apsunkinti jų atsigavimą“, – aiškino ekonomistė.
Anot jos, tikėtina, kad šios veiklos patirs pajamų augimą. Kita vertus, dėl padidėjusio MMA išaugtų ir jų sąnaudos.
I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad diskusijose dėl MMA svarbu nepamiršti regioninių skirtumų.
„Savivaldybėse, kuriose matome, kad ekonominis pulsas gerokai aukštesnis, kur atlyginimai ir taip auga, o darbo rinkos efektyvios, MMA padidinimas didelės įtakos vystymuisi nedaro ir tai nėra nei verslui didelis barjeras ar iššūkis.
Tačiau regionuose, kur yra įsisukęs lėtėjimo mechanizmas, mažėjantis gyventojų skaičius (tiek dėl vidinės, tiek dėl išorinės migracijos), mažėjanti perkamoji galia ir apskritai pirkėjų ratas, ten verslui minorinėse tendencijose kiekvienas MMA padidinimas yra labai rimtas iššūkis“, – komentavo ekonomistė ir pridūrė, kad bent šešiose savivaldybėse dabartinis MMA sudaro 57–60 proc. VDU.
Taigi, jos teigimu, minimumą reikėtų didinti atsižvelgiant ir į regionų politiką, siekį išlaikyti jų konkurencingumą.
„Norėčiau, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama nuosaikiai. Ji turėtų judėti kiek lėčiau, nei buvo šiemet. Apskritai, būtų labai sveika depolitizuoti šį atlyginimų adaptacijos procesą pasirinkus objektyvų indeksavimo algoritmą pagal makroekonominius parametrus, kaip tai vyksta su pensijomis.
Be to, reikėtų susieti jį ir su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Tiesa, šiuo metu MMA yra gerokai atitrūkęs nuo NPD ir šių dydžių sulyginimas būtų per daug skausmingas biudžetui“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė
Ji rekomenduotų MMA didinti lėčiau, siūlo Lietuvos bankas. Nuo kitų metų MMA ant popieriaus galėtų siekti 690 eurų, o papildomą finansinę naudą darbuotojui galėtų lemti bent jau iki 450 eurų padidintas NPD.
Kainos didės, bet nedarbas neturėtų išaugti
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė pastebėjo, kad taikant Trišalės tarybos formulę, atsižvelgiant į padėtį kitose ES valstybėse, Lietuvos darbo užmokesčio raidą ir Finansų ministerijos prognozes, MMA 2022 m. turėtų didėti iki 704 eurų.
Anot direktorės galima tikėtis, kad padidinto MMA poveikį turėtų pajusti apie pusė dirbančių Lietuvos gyventojų, uždirbančių mažiau nei vidutinį darbo užmokestį.
„Jei didinamas MMA, tai paprastai darbdaviai kilsteli ir šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlyginimus. Žinoma, šis poveikis ne visiems darbuotojams bus vienodas – kuo darbuotojo darbo užmokestis bus didesnis, tuo mažiau jo augimą padidins MMA pokytis.
Toks MMA poveikis visų pirma siejamas su siekiu išlaikyti darbo užmokesčio skirtumus tarp skirtingas funkcijas vykdančių ir skirtingo atsakomybės lygmens darbuotojų“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Anot jos, paslaugų sektoriuje darbo užmokesčio sąnaudos sudaro didelę visų patiriamų sąnaudų dalį. Kylant darbo užmokesčiui, didėja sąnaudos, o tai didina spaudimą paslaugų kainoms.
„Tad MMA didėjimas turi įtakos paslaugų kainoms. Ši įtaka didžiausia tose paslaugų veiklose, kuriose darbo užmokestis sudaro didesnę sąnaudų dalį, o vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, drabužių siuvimo veiklose“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, darbo jėgos pabrangimas turėtų mažinti jos paklausą ir didinti pasiūlą. Tačiau ar šis pokytis pavirs nedarbo lygio padidėjimu esą priklauso nuo šalies ekonomikos padėties, pavyzdžiui, darbo jėgos paklausos ir pasiūlos santykio, esamo gyventojų aktyvumo lygio ar šalies konkurencingumo užsienio rinkose.
„Žvelgiant per šiuos kriterijus ir turint galvoje dabartinę ekonominę situaciją (aukštas aktyvumo lygis, išlaikytas konkurencingumas), MMA padidinimas nesudaro prielaidų tikėtis reikšmingo nedarbo augimo Lietuvoje.
Ankstesnių metų duomenys rodo, kad nuo metų pradžios padidinus MMA, nedarbo lygis reikšmingai nepadidėjo“, – svarstė K. Tamoševičienė.
