Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus. Numatomas artimiausias balsavimas – birželio 17 d.
Palies beveik 300 tūkst. gyventojų
Pagal G. Nausėdos pateiktas pataisas bendras mėnesinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kiltų 50 eurų iki 450 eurų. Taip pat būtų kiek pakeista konkrečiam asmeniui taikomo NPD skaičiavimo formulė.
Kuo NPD didesnis, tuo didesnė priskaičiuoto darbo užmokesčio suma yra neapmokestinama ir tuo daugiau pinigų į rankas sumokėjus mokesčius lieka darbuotojui.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, priėmus pataisas didžiausią naudą gautų mažiausių pajamų gavėjai – gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą. Dirbančių asmenų, gaunančių atlyginimą į rankas iki 560 eurų, yra apie 289 tūkst.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d., bet būtų taikomas visoms pajamoms, gautoms šiais metais.
Pristatydamas projektą prezidento patarėjas Simonas Krėpšta tikino, kad jis padėtų sumažinti vėl pradėjusią augti pajamų nelygybę ir padėtų gyvenantiems vargingiau.
Posėdžio metu patarėjui daugiausia klausimų uždavė opozicijos atstovai, dažniausiai teigiamai pasisakantys už tokias pataisas.
Šimonytė netiki Nausėdos pasiūlymo naudingumu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen remia neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą, bet sako, kad sprendimas neturėtų būti taikomas atgaline tvarka.
„Tai programinis Liberalų sąjūdžio įsipareigojimas. Mes šį siūlymą iš principo palaikome, tik reikėtų gilintis, diskutuoti, kaip jis suformuluotas. Jis neturėtų veikti atgaline tvarka“, – ketvrtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Ingrida Šimonytė, balsavusi prieš projektą, skeptiškai vertina prezidento siūlymą didinti neapmokestintų pajamų dydį (NPD). Pasak jos, toks siūlymas turėtų būti svarstomas su kitų metų biudžetu.
I. Šimonytė teigė metų viduryje tokiems pokyčiams matanti labai mažai būtinybės.
„Tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės, tolesnis NPD didinimas kaip ir minimalios algos didinimas, turėtų būti planuojamas ateinantiems biudžetiniams metams, žinant, kokia bus minimali alga ir tada atitinkamai vertinant, kiek galėtų didėti NPD“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
Jos teigimu, šiemet dėl pandemijos yra aiškios ekonominės problemos atskiruose sektoriuose, todėl tikslingos priemonės, nukreiptos į juos, yra veiksmingesnės.
„Tikslinės priemonės, kurios nukreiptos į tuos sektorius, kurie vis dar lieka apriboti arba galės veikti dalinai, šiems metams yra svarbiausias dalykas, o horizontalios priemonės, kurios pasiskirsto per visą spektrą, jos tikrai duoda labai mažą pridėtinę vertę tokiam visuotiniam rezultatui“, – sakė premjerė.
