Prasidėjus 2012-iesiems, vis dar velkasi pernykštės problemos ir laukiama naujų iššūkių, tačiau vis tiek prognozuojama, kad metai verslui neturėtų būti blogi.
2011 metų pabaiga tiek Lietuvoje, tiek Europoje nebuvo rami: „Snoro“ banko griūtis, Europoje tvyranti nežinia dėl skolų krizės ir kalbų, ar euro zona apskritai išliks. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, jog pati pavojingiausia banga, grasinanti Lietuvos ekonomikai, yra išorinės rizikos. O viena didžiausių dabartinių išorinių rizikų yra euro zonos skolų krizė.
Analitikės teigimu, Lietuva smarkiai priklausoma nuo eksporto, nes yra maža ir atvira ekonomika. Vien iš vidaus išteklių, kaip kad JAV ar net Lenkija, ekonomikos variklis negali užsivesti. Šiuo metu Europoje Lietuva turi nemažai svarbių eksporto rinkų. Viena tokių – Vokietija. Ji šiuo metu atrodo viena tvirčiausių šalių Europoje, tačiau, pasak V. Tauraitės, SEB grupė prognozuoja ir joje recesiją, tad paklausa lietuviškoms prekėms bus mažesnė. Visa tai formuoja specifinį aplinkos foną.
„Snoras“ dar atsirūgs
V. Tauraitės manymu, labai svarbu, kad ir Lietuvos verslininkai, ir gyventojai yra labai lankstūs, greitai prisitaiko bei ieško naujų rinkų, naujų galimybių. Tai rodo ir padidėjęs šalies konkurencingumas. „Tai ir toliau lieka Lietuvos stiprybe“, – įsitikinusi vyriausioji analitikė.
Be to, rinkoje šiuo metu nebelikę jokių vadinamųjų burbulų. O ir tam tikras Lietuvos žmonių solidarumas leido šaliai imtis nepopuliarių sprendimų ir net juos įgyvendinti. Pietų Europoje dėl gyventojų pasipriešinimo tai nelabai pavyko.
Kiek šaliai atsilieps „Snoro“ banko griūtis, dar nežinoma. Pasak V. Tauraitės, šis bankrotas kirto per pasitikėjimą bankininkystės sektoriumi – vieną pagrindinių bankų vertybių. Tad neatmetama galimybė, jog šiemet gali būti lėtesnis indėlių augimas, pinigai gali būti skiriami alternatyviems investavimo ir taupymo šaltiniams (pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui įsigyti). Tokių kalbų, deja, jau girdisi.
Be to, analitikės teigimu, dalis žmonių ir įmonių lėšų banke prapuolė ir nėra aiškumo, ar jos apskritai kada nors bus atgautos, – jei ir bus, bent jau ne šiemet. Tad nemaža dalis pinigų lieka įšaldyta. V. Tauraitės manymu, sunku pasakyti, kur tie pinigai galėjo būti panaudoti – gal būtų ir toliau gulėję banke, gal investicijoms, o gal išleisti pirkiniams.
Metų pabaigoje – pragiedruliai
Didelis neapibrėžtumas – vyraujantis 2012-ųjų pradžios bruožas. „Per rūką ir miglą kol kas“, – apie šių metų ekonomikos tendencijas tegali pasakyti V. Tauraitė.
Tačiau neapibrėžtumas, pasak ekspertės, dar pernai rudenį, o ir gruodį turėjo didelės įtakos gyventojų ir įmonių elgesiui: stengtasi neišlaidauti, pristabdytos investicijos.
„Snoras“ tam tikra prasme atsiliepė ir pačios valstybės finansams – prireikė daugiau pinigų. Tad Vyriausybė trumpalaikiam ir vidutiniam laikotarpiui turėjo skolintis papildomai. Vyriausiosios banko analitikės manymu, to spaudimo finansams nebebus po 2–3 metų, tačiau dabar valstybei reikia pasitelkti papildomų lėšų, taigi ir papildomas spaudimas neišvengiamas.
V. Tauraitės teigimu, 2011 metų pradžioje nuo gerų rezultatų ir gerų nuotaikų metų pabaigoje spirale judėta žemyn. Tačiau analitikė tikisi, jog šiemet bus atvirkštinis procesas – nuo blogesnės, neapibrėžtesnės situacijos geryn.
„Metų pabaigoje viskas turėtų krypti šviesesne linkme. Pradedame nuo tamsesnio taško, bet metų pabaigoje turėtų prašviesėti“, – prognozuoja V. Tauraitė.
Prognozės neblogos
DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis sako, kad pirmiausia reikėtų žiūrėti, kaip klostosi Europos paskolų krizė. Kadangi ji yra ne ekonominė, o daugiau politinė, daug kas priklausys nuo politikų valios, nuo to, kaip elgsis Europos centrinis bankas.
Eksperto manymu, šiuo metu situacija atrodo gana neblogai. Tiek Italija, tiek Ispanija rodo ryžtą, mažėja šių šalių išlaidos, turi naujas vyriausybes. Ryžtingai elgėsi ir Europos centrinis bankas.
„Galima tikėtis, kad euro zonos krizė ilgai neužsitęs. Situacija dabar atrodo geresnė nei prieš mėnesį“, – apžvelgia situaciją M. Jurgelis.
Lietuvos ekonomikos varomoji jėga yra eksportas. Šiuo metu Europos Sąjunga yra panirusi į recesiją, tačiau, pasak analitiko, galima tikėtis, kad antrojoje metų pusėje ekonomika vėl pradės augti. Be to, Lietuva santykinai daug eksportuoja į NVS šalis, o ypač Rusiją. Šioje didelėje valstybėje numatomas gana neblogas augimo tempas, kurį lemia ir aukštos naftos kainos. Pasak M. Jurgelio, neseniai paskelbta, kad naftos kainos sieks ne mažiau kaip 100 dolerių už barelį. Tad į šią pusę Lietuvos eksporto perspektyvos, analitiko manymu, yra neblogos.
M. Jurgelio teigimu, praėję metai vidaus rinkai buvo geri, o ir statybos nemenkai paaugo. Tačiau dėl susiklosčiusio neapibrėžtumo rinkose verslas linkęs mažiau investuoti, vartotojai taip pat mažiau išlaidaus, o nedarbo lygis išliks aukštas.
„Galima tikėtis nuosaikaus augimo“, – mano banko analitikas, priminęs, jog tikimasi, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 2,5 procento.
„Jei Europoje neįvyks katastrofos, ko visiškai atmesti negalima, metai Lietuvai turėtų būti, atsargiai kalbant, neblogi“, – mano M. Jurgelis.
D. Savickienė
