„Mūsų, kaip vieno iš prekybos sektoriaus lyderio, tikslas yra išlaikyti kuo mažesnes kainas pirkėjams – nuo to priklauso mūsų verslo sėkmė šioje itin dinamiškoje ir konkurencingoje rinkoje. Derybos dėl tiekimo kainų yra nuolatinis, nenutrūkstamas procesas, nes galutinę kainą didžiąja dalimi lemia tai, už kiek prekybos tinklas sugeba šias prekes įsigyti iš gamintojų bei didmenininkų.
Vis dėlto, kai kurie sektoriai susiduria su objektyviais globaliais veiksniais, kurie neišvengiamai atsispindi galutinėje prekių kainoje parduotuvių lentynose, o mes dedame visas pastangas, kad sušvelnintumėme smūgį vartotojams“, – pasakoja Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas.
Netoleruoja neproporcingo kainų kėlimo
Didžioji dalis – daugiau nei 60 proc., prekybos tinklo „Maxima“ tiekėjų yra gamintojai ir didmenininkai iš Lietuvos, nes didelę dalį asortimento sudaro švieži produktai, kurių logistikos grandinė turi būti kuo trumpesnė, kad pirkėjai gautų kokybiškiausias prekes už konkurencingą kainą. Likusi tiekėjų dalis yra iš kaimyninių šalių (Latvija, Lenkija ir kt.), Pietų Europos.
„Gyvename globaliame pasaulyje, atviroje rinkoje, kur kainas lemia daugybė tarpusavyje persipinančių veiksnių. Derybos dėl palankiausių tiekimo kainų vyksta nuolat. Kai prekės branginamos dėl neišvengiamų objektyvių priežasčių – tokių kaip 12 proc. MMA didėjimas, didėjantys degalų akcizai, pakuočių mokesčiai, tačiau įsiklausome ir ieškome kompromisų. Bet būna atvejų, kai tiekėjai tiesiog mėgina pasinaudoti bendra įtampa. Pavyzdžiui, ryžtingai atsisakėme dalies apelsinų sulčių asortimento, nes kai kurie prekių ženklai produkciją mėgino pabranginti nepagrįstai ir neproporcingai daug“, – pabrėžia M. Tilmantas.
Įtampa pasauliniu mastu
Remiantis sausį gautais tiekėjų pranešimais, dėl rekordines aukštumas pasiekusių kakavos žaliavos kainų globaliose rinkose, tiekėjai norėtų timptelėti aukštyn šokolado gaminių tiekimo kainas dar vidutiniškai 17 proc., o kavos – 22 proc.
„Nuo metų pradžios kakavos žaliavos kaina globaliose rinkose pabrango 114 proc. ir tai nuvilnijo per visus gaminius, kurių sudėtyje yra kakavos – tai šokoladas, saldainiai, švieži bei šaldyti kulinarijos gaminiai, glaistyti ledai ir varškės sūreliai. Prognozavome, kad žaliavos kainų mažėjimui artimiausiu metu įtakos gali turėti spalį naujai nurinktas derlius, tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją, darome prielaidą, kad net ir jis turės ribotą poveikį kainų augimo stabilizacijai“, – įžvalgomis apie šokolado gaminių tiekimo kainas dalinasi M. Tilmantas.
Kavos žaliavų kainoms didžiausią įtaką turi visame pasaulyje auganti paklausa ir mažėjanti jos pasiūla – kavos ūkių ir kavos augintojų skaičius menksta, o jeigu dar ir sulaukiama prastesnio derliaus, tai labai greitai atsiliepia produkto kainai.
„Pavyzdžiui, robustos kavos rūšies pupelių branginimą stebime jau kurį laiką – šiuo metu jų kaina yra pasiekusi neregėtas aukštumas. Pernai balandį stipriai šoktelėjo ir arabikos kavos rūšies pupelių kaina. Be to, tiekėjai inicijuoja iki 12 proc. ir arbatos tiekimo kainų augimą. Tai lemia ne žaliavos trūkumas, bet valiutų kurso svyravimai – brangstantis JAV doleris paskatino tiekėjus svarstyti apie arbatos branginimą“, – kalba „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas.
Gniūžtė vis dar ritasi pieno sektoriuje
Daugiausiai tiekėjų pranešimų „Maxima“ sulaukė apie branginamus pieno produktus – vasaros pabaigoje aukštyn pradėjusios kopti pieno žaliavos kainos įvairiose rinkose vis dar tęsia šią kelionę. Tiek vietinių, tiek kaimyninių rinkų pieno produktų tiekėjai sausį inicijavo tiekimo kainų didėjimą nuo 5 proc. iki 12 proc.
„Su didesne tiekimo kaina ateina ne vien lietuvių, lenkų tiekėjai, bet ir italų gamintojai, Apskritai pieno produktų kategorija yra ypatingai jautri mūsų vartotojams, tai vienos būtiniausių prekių klientų krepšeliuose, todėl nuolat peržiūrime galimybes įsigyti pigiau, deramės su tiekėjais ir gamintojais. Pernai mums pavyko amortizuoti pardavimo kainas – praėjusį gruodį vidutinis metinis pieno produktų kainų augimas sudarė vos 3 proc.“, – sako M. Tilmantas.
Jis primena, kad pieno sektoriuje kainų augimas įsismarkavo mažėjant pieno primilžiams Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Olandijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse ir dėl to išaugus pieno žaliavos paklausai. Dėl išaugusios paklausos brango pieno milteliai ir pieno riebalai, o pastarųjų taip pat pradėjo trūkti dėl mažėjančio pieno riebumo. Šie faktoriai lėmė palankias sąlygas spekuliacijoms žaliavų rinkoje, kas apsunkina galimybes pasiūlyti mūsų pirkėjams pačias palankiausias kainas.
Mėsos ir žuvies segmente trikdžiai kontroliuojami
Šie metai prasidėjo su trikdžiais dar viename maisto prekių segmente – galvijų ligos Vokietijoje lemia tiekėjų norą jautienos gaminių pirkimo kainas branginti maždaug 9 proc., paukščių gripas – vištieną apie 9 proc., o kalakutieną – maždaug 6 proc.
„Signalus apie paukščių gripo poveikį gauname tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos tiekėjų, kurie informuoja apie produktų kiekio svyravimus ir tiekimo kainų pokyčius. Nuolat bendradarbiaujame su tiekėjais ir gamintojais dėl produktų kokybės ir saugos. Nepaisant didelių iššūkių tiekimo grandinėje, mes stengiamės pasiūlyti kuo palankesnes kainas savo pirkėjams“, – teigia M. Tilmantas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad komercinės žvejybos ribojimai sumažino skumbrės, menkės ir silkės pasiūlą. Šis veiksnys palaipsniui didina žuvies produktų tiekimo kainas.
„Šiuo metu vidutiniškai 15 proc. kainų augimą signalizuoja ir dalis žuvies bei jos produktų tiekėjų. Vis dėlto turime patikimų tiekėjų ratą ir stengiamės užtikrinti asortimento įvairovę, kad pirkėjai turėtų tiek produktų, tiek kainų pasirinkimą“, – sako „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
normaliai reikėtų kokių 400%, bet ką tu čia ubagų šalyje pakelsi.